Vienu metu astronomai pranešė radę 50 naujų planetų, įskaitant ir 16 "superžemių" (daug kartų masyvesnių į Žemę panašių planetų). Tai rekordinis pasiekimas. Šiuo metu jau yra atrasta 465 egzoplanetos. Dalyje jų net gali būti gyvybė.

„Toks greitas jų atadimas praaugo visų lūkesčius. Puikiausia yra tai, kad planetos sukasi apie žvaigždes, labai panašias į mūsų Saulę.“ - džiaugėsi naujųjų atradimų vadovas Michaelis Mayoras. 

Viena iš naujųjų planetų (jau suteiktas HD 85512b) yra savo saulės „žaliojoje zonoje“, tai riba, kur gali egzistuoti vanduo, vadinasi ir gyvybė. 

Ieškoma vis mažesnių planetų

Šis „lobis“ buvo rastas buvo rastas naudojantis HARPS sistema, kurią turi Europos Pietų Observatorija Čilėje.

Astronomai pasinaudoję Doplerio efektu nesunkiai gali aptikti masyvias planetas, kurios yra arti savo žvaigždės, tačiau rasti mažesnes („tik“ 2 - 4 kartus didesnės nei Žemė) gana sunku, nors technologija tam jau kuriama ir tobulinama. 

Tiesa, beveik du trečdalius iš visų rastų egzoplanetų rado būtent HARPS. Įrenginį patobulinus randamos ir vis mažesnės planetos. 

Įdomu tai, kad kol kas planetų ieškoma tik apie žvaigždes panašias į Saulę ir rezultatai stulbinami! Net 40 proc. tokių žvaigždžių pasirodo turi bent vieną planetą mažesnę už mūsų Saulės sistemos dujų milžinę Jupiterį. Remiantis tokia statistika planetų skaičius vien Paukščių tako galaktikoje siekia šimtus milonų.

Gyvybę galinčios palaikyti planetos čia pat

Nesitikėje tokios sėkmės su HARPS, dabar mokslininkai toliau siekia patobulinti jį. „Per ateinančius 10 - 20 metų mes jau turėsime paruošę gyvenamų planetų aplink mus sąrašą.“ - užtikrintai garantavo M. Mayoras.

Ateityje atrandamų planetų atmosferoje jau planuojama ieškoti ir deguonies sudėties. MIT (JAV) astronomė Sara Seager teigė, kad kol kas galima aptikti planetas tik apie sąlyginai ryškias žvaigždes, tai geros naujienos, nes pasinaudojus įvairiais metodais bus galima tirti ir tų planetų cheminę sudėtį - ieškoti mums žinomai gyvybei tinkamų elementų.

Egzoplanetų atradimų Aukso amžius

„Šaunu, kad egzoplanetų atradimas dabartiniam astronomui tapo jau kasdienybė.“ - džiaugėsi S. Seager, nors ji ir nedalyvavo projektuose atradusiuose naująsias planetas.

Alanas Gouldas, Kalifornijos universiteto (JAV) astronomas taip pat pažymėjo, kad „nors daugelis atrandamų planetų yra dujų milžinės, kaip Neptūnas ar Jupiteris, bet tai vistiek labai naudinga informacija. Mums po truputį aiškėja kaip plačiai paplitusios dujinės planetos lyginant su uolėtomis. Koks jų santykis lyginant tarpusavyje. Tai tikrai svarbūs duomenys. Po kelių metų galėsime “nupiešti„ bendrą vaizdą ir pasakyti, kaip plačiai paplitusios planetos labai panašios į Žemę. Tai kas dabar vyksta yra astronomijos aukso amžius!“