Europos strategija įveiks komunikacijos barjerus ir padės Europai pasirengti kitai IT revoliucijai.

Europos laukia rimta komunikacijų krizė. Iš neseniai tinklo META-NET atlikto tyrimo „Europos kalbos skaitmeniniame amžiuje“, kurio rezultatai praėjusiais metais buvo pristatyti 31 tome 31 kalba, matyti, kad daugumai Europos kalbų gresia „skaitmeninis išnykimas“ – trūksta joms skirtų informacinių technologijų, padėsiančių išgyventi skaitmeniniame pasaulyje.

Didžiulė kalbinė įvairovė – išskirtinė mūsų žemyno kultūrinio paveldo savybė, tačiau tuo pat metu tai yra ir kliūtis komercijos, prekybos ir Europos tolimesnės integracijos kelyje. Nepaisant milžiniškų išlaidų tekstams versti, šiuo metu visomis Europos kalbomis galima gauti vos nedidelę dalį vertingos informacijos, o skirtingomis kalbomis kalbantys gyventojai neturi galimybės aptarti esminių klausimų. Pavyzdžiui, komunikaciją tarp Graikijos ir Vokietijos finansinės krizės klausimais palaiko vietos žiniasklaida ir šių šalių politikai – tai kanalai, kurie ne visuomet padeda pasiekti tarpusavio supratimą. Internetui ir socialiniams tinklams atliekant didelį vaidmenį, keičiant politinių sprendimų priėmimo procesą, Europos Sąjunga (ES) šiais pokyčiais naudojasi nepakankamai. Danai ir prancūzai nediskutuoja apie branduolinių ir iškastinių energijos šaltinių pranašumus ir trūkumus, Viduržemio jūros regione gyvenantys ES piliečiai nepalaiko tarptautinio dialogo su šiauriniais kaimynais apie tai, kokios gali būti bendrosios imigracijos politikos pasekmės.

Siekiant sukurti Europą, kurioje nebus komunikacijos barjerų, kuri rems laisvą informacijos, idėjų ir prekybos judėjimą, tuo pat metu neprarasdama savo kultūrų ir kalbų gausos bei įvairovės, Europos meistriškumo tinklas META-NET, kuriam priklauso 60 mokslinių tyrimų centrų, esančių 34 šalyse, parengė Strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, kurioje apibrėžiama, kaip sutelktos investicijos į kalbos technologijas gali atnešti reikšmingos ekonominės naudos, smarkiai viršijančios sąnaudas. Darbotvarkė buvo rengiama dvejus metus, prie šio darbo prisidėjo šimtai kalbos ir technologijų ekspertų, kitokių suinteresuotų asmenų. Šis dokumentas bus oficialiai pristatytas Europos Komisijos, mokslinių tyrimų ir pramonės atstovams 2013-ųjų sausio 25 d. Berlyne (Vokietija) įvyksiančio technologijų simpoziumo metu.

SMTD parodo, kaip Europa gali pasinaudoti kalbine ir kultūrine įvairove konkurenciniam pranašumui įgyti. Europos kalbos technologijų bendruomenė, kuriai priklauso tiek mokslo, tiek pramonės atstovai, pasižymi aukšta daugiakalbių technologijų srities kompetencija ir užima palankią padėtį, padėsiančią jai prasmingai atlikti vieną svarbiausių vaidmenų kitoje IT revoliucijoje, apimsiančioje žmonių kalbą, žinias ir emocijas. Bendrovės „Apple“ programa „Siri“ ir „Google“ balso paieškos sistema – vos pirmieji žingsniai šia kryptim. Žmonių kalba taps pagrindine žmogaus ir technologijų bendravimo priemone. Šiai vizijai įgyvendinti būtina programinė įranga, skirta įvairioms kalboms, paslaugoms ir prietaisams – tokiu būdu sukuriama didžiulė rinka. Kalbos technologijos suteikia galimybių naudotis skaitmeniniu pavidalu saugomomis žmonių žiniomis, sukauptomis internete. Be to, atsiras galimybių semantiškai ieškoti, analizuoti kasdienį tekstinių duomenų (didžiųjų duomenų) srautą ir pritaikyti tokius duomenis daugybei naujoviškų paskirčių.

Europos mokslinių tyrimų programoje, įtrauktoje į SMTD, rekomenduojama nukreipti mokslinių ir pramoninių tyrimų ir plėtros pastangas šiomis trimis pagrindinėmis kryptimis:

1. Vertimų debesis teiks bendrojo pobūdžio ir specifinių vertimų paslaugas visiems Europos gyventojams, bendrovėms ir organizacijoms. Šių paslaugų pagrindą sudarys kokybiškos, tikslios ir patikimos mašininio vertimo technologijos, skirtos šnekamajai ir rašytinei kalbai. Be to, mašinoms neįveikiamas vertimo žodžiu ir raštu užduotis atlikinės ir gyvi vertėjai.

2. Socialinio intelekto ir elektroninio dalyvavimo srityje daugiausia dėmesio skiriama kurti išteklius ir priemones, skirtas padėti skirtingoms gyventojų, klientų ir vartotojų bendruomenėms suprasti viena kitą ir paskatinti jų dialogą, užtikrinsiantį elektroninį dalyvavimą ir padėsiantį sukurti veiksmingesnius kolektyvinių sprendimų rengimo, atrankos ir vertinimo procesus.

3. Socialiai sąmoningų interaktyvių asistentų srityje daugiausia dėmesio skiriama kurti plačiai paplitusius skaitmeninius asistentus, kurie mokysis ir prisitaikys prie vartotojų poreikių, teikdami iniciatyvią ir interaktyvią pagalbą, pritaikytą konkrečioms situacijoms, vietovėms ir vartotojo tikslams, tam tikslui naudojant bendravimo šneka priemones.

Be to, META-NET remia Europos paslaugų platformos kalbos technologijoms kūrimą ir siekia užtikrinti, kad kalbos technologijos vartotojams ir klientams būtų teikiamos sklandžiai.

„Europai labai reikia kokybiškos mašininio vertimo programinės įrangos, skirtos visoms europinėms ir pagrindinėms neeuropinėms kalboms tam, kad būtų galima galų gale įveikti kalbos barjerus. Šie barjerai kliudo siekti ES ilgalaikio tikslo sukurti bendrą skaitmeninę rinką, nes užkerta kelia laisvai judėti žinioms, informacijai, prekėms, produktams ir paslaugoms“, – teigia tinklo META-NET koordinatorius ir Vokietijos dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų centro DFKI mokslinis vadovas prof. Hansas Uszkoreitis.

Vienas strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės redaktorių ir tinklo META-NET valdytojas dr. Georgas Rehmas priduria: „Po 2011-ųjų kovo mėn. incidento Fukušimoje visa Europa ėmė diskutuoti apie branduolinės energetikos pranašumus ir trūkumus, tačiau tai buvo daroma tarp konkrečių kalbinių bendruomenių – visos Europos lygmeniu jokie debatai taip ir nevyko! Technologijos, kurias remiama, suteiks Europai galimybę užsiimti tokiais debatais nepaisant kalbų sienų ir pasiekti naują šio regiono gyventojų europinio identiteto lygmenį.“

Dedant suderintas, plataus masto pastangas, šios technologijos gali būti sukurtos iki 2020 metų, apsaugant Europos kalbas nuo ateityje laukiančių iššūkių, pristatant gyventojams naujų taikomųjų programų ir paslaugų bei sukuriant daugybę naujų galimybių Europos IT ir kalbos pramonei. Didelis mažesnių kalbinių bendruomenių vienam gyventojui tenkantis finansinis krūvis, reikalavimas pritaikyti vienai kalbai skirtas kalbos technologijas kitoms kalboms, nepakankamas išteklių, priemonių ir paslaugų suderinamumo lygis ir tai, kad kalbiniai barjerai ne visuomet sutampa su politinėmis sienomis, reikalauja veiksmų, kurių jokia šalis negalėtų užtikrinti pati viena. Todėl šį milžinišką iššūkį turėtų spręsti visa ES, jos narės ir su jomis susijusios šalys, glaudžiai bendradarbiaudamos su pramonės įmonėmis. SMTD pateikia planą šiems iššūkiams spręsti visiems Europos piliečiams naudingiausiu būdu ir užtikrinti Europos pirmaujančią poziciją pasaulio ekonomikoje ir technologijų rinkoje.

Kalbos technologija: bendroji informacija

Kalbos technologijos padeda mums atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, rašyti el. pašto žinutes arba rezervuoti lėktuvo bilietus. Jos sukuria galimybes kurti programinę įrangą, galinčia apdoroti žmonių šnekamąją ir rašytinę kalbą. Kalbos technologijomis naudojamės ieškodami tinklalapių arba juos versdami, tikrindami elektroninių dokumentų rašybą, balsu valdydami automobilio garso sistemą ar mobilųjį telefoną arba skaitydami rekomendacijas internetinėse parduotuvėse.

Artimiausioje ateityje sugebėsime kalbėtis su kompiuteriais, aparatais ir prietaisais, tarp kurių bus ir ilgai lauktųjų robotų – tarnų, kurie anksčiau ar vėliau pasirodys mūsų namuose ir darbovietėse. Kad ir kur būsime, prireikus informacijos, jos tiesiog paprašysime, prireikus pagalbos – pareikalausime jos žodžiu. Nugriovę žmones ir technologijas skiriantį bendravimo barjerą, pakeisime pasaulį. Kalbos technologija suteiks visiems žmonėms galimybę bendradarbiauti, mokytis, tvarkyti verslo reikalus ir dalytis žiniomis nepaisant kalbinių barjerų ir naudojimosi kompiuteriu įgūdžių.

Šiandien kalbos technologija visų pirma remiasi statistiniais metodais, pagal kuriuos programinei įrangai tinkamai parengti reikalingi didžiuliai rašytinės ir šnekamosios kalbos kiekiai. Kalboms, kuriomis kalba palyginti nedaug žmonių, pakankamai duomenų surinkti ypač sunku. Tačiau pastaruoju laikotarpio pavyko įveikti šiuos suvaržymus ir kalbos technologija tapo viena sparčiausiai augančių informacinių technologijų sektoriaus sričių. Tokios didžiulės tarptautinės korporacijos, kaip „Google“, „Microsoft“, IBM ir „Nuance“, yra gausiai investavusios į šią sritį. Dėl didelės technologinės, kultūrinės ir lingvistinės kompetencijos, Europa užima puikią padėtį, padėsiančią jai tapti šios srities lydere – jau dabar šimtai smulkių ir vidutinio dydžio įmonių teikia rinkai specializuotas daugiakalbių technologijų programas arba paslaugas.