Iš ekologiškų medžiagų pastatytas būstas yra draugiškesnis ne tik aplinkai – jis gali padėti išsaugoti gyventojų sveikatą. Tačiau natūralių statybinių medžiagų sąrašą vardijantys specialistai pabrėžia, jog kol kas aplinkai draugiško namo koncepcijos kelią Lietuvoje skinasi sunkiai – konstruktoriams ir statytojams tebetrūksta žinių.

Dainius Martuzevičius, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Inžinerinės ekologijos katedros vedėjas, pasakoja, kad, kalbant apie statybines medžiagas, jų ekologiškumas yra nustatomas vertinant poveikį aplinkai per visą būvio ciklą – nuo pat žaliavų išgavimo, gamybos, iki naudojimo bei šalinimo.

Minimalus poveikis aplinkai turi būti daromas visų išvardintų etapų metu. „Pavyzdžiui, nors plastikiniai langai nedaro poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai jų eksploatacijos metu, tačiau plastiko gamybos ir šalinimo stadijoje poveikis aplinkai yra reikšmingas. Tačiau mediniai langų rėmai irgi nėra tokie „nekalti“ – jų klijavimo, impregnavimo ir dažymo medžiagų gamybai bei šalinimui taip pat naudojamos pavojingos medžiagos ir gamtos resursai“, – perspėja specialistas.

Paprastos nepaprastos grindys

Natūralios medžiagos namuose gali sukurti ypatingą klimatą. Juk ne vienam teko lankytis tik ką įrengtuose namuose, kur, rodos, viskas apmąstyta ir išblizginta. Tačiau visą buvimo laiką kamuoja keistas nejaukumas. Tai ima skaudėti galvą, tai užpuola čiaudulys ar ima kutenti gerklę, žiūrėk, jau ir atsiranda kosulys. Kodėl taip nutinka? Pasirodo, kai kurios dangos gali išskirti sveikatai žalingų medžiagų: aldehidų, benzeno darinių.

Galbūt todėl sintetinių medžiagų vis dažniau atsisakoma. Vis dažniau žmonės renkasi medį, stiklą, betoną, fajansą ir kitas „neagresyvias“ medžiagas.

Neigiamai žmogų veikia viniliniai tapetai, lietas marmuras (marmuro gabalėlių ir dervų mišinys), iš kurio gaminami stalviršiai, kriauklės, vonios ir panašiai, bazaltinė vata ar putplastis (naudojami kaip šilumos izoliatoriai).

Visgi D. Martuzevičius pabrėžia, kad pagrindinis šių medžiagų poveikis aplinkai vyksta net ne naudojimo, o atliekų šalinimo metu.

Vinilinės dangos eksploatacijos metu išskiria nedidelius teršalų kiekius, kurie per ilgą veikimo laiką gali juntamai daryti įtaką žmogaus sveikatai. ©swiet.be nuotr.

„Vinilinės dangos, lietas marmuras eksploatacijos metu išskiria nedidelius teršalų kiekius, kurie per ilgą veikimo laiką gali juntamai daryti įtaką žmogaus sveikatai. Tačiau pagrindinis poveikis aplinkai sudaromas dėl į rinką išleidžiamų didelių šių medžiagų kiekių, kurių perdirbamas ar šalinimas (nekalbant apie gamybą) yra daug galvosūkių mokslininkams ir technologams sukuriantis uždavinys. Dar blogiau, kai įvairius plastikus žmonės ima deginti namų krosnyse“, – aiškino jis.

Ekologija – brangiau

Aplinkai draugiško namo koncepcijos, pasak specialisto, įvairiose šalyse jos intensyviai kuriamos ir šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, skirtingi reikalavimai namo energetiniam efektyvumui pasiekti Šiaurės ir vidutinių platumų namams. Tačiau principas bendras – statybai turi būti naudojamos kuo mažesnį poveikį per visą būvio ciklą darančios medžiagos, o pats namas turi būti itin sandarus ir gerai apšiltintas, siekiant minimizuoti kuro naudojimą šildymui ir optimaliai išnaudoti gamtos bei viduje esančius energijos šaltinius.

„Pavyzdžiui, saulės energija gali būti efektyviai panaudojama orientuojant pastato langus į pietų pusę, bei tiesioginės saulės ir šešėlių sistema efektyviai valdant patalpų temperatūrą. O saulės energetikos įrenginiai (pavyzdžiui, fotovoltiniai) dažnai vertinami nevienareikšmiškai, kadangi jų gamybai naudojama pakankamai daug resursų, kad leistų suabejoti jų naudingumu per visą būvio ciklą“, – paaiškina D. Martuzevičius.

Pasak jo, aplinkai draugiškas namas, kuris užtikrintų dabartiniu metu įprastą komforto lygį, yra sudėtingas inžinerinis objektas, reikalaujantis tinkamos eksploatacijos. „Atitvaro energetinio efektyvumo ir sandarumo didinimas dažniausiai susijęs su patalpų mikroklimato pakitimais, kurie dažnai nėra teigiami. Dėl suprastėjusios ventiliacijos didėja teršalų sankaupos ore, todėl turi būti projektuojamos integruotos šildymo ir vėdinimo sistemos. Net ir aplinkai draugiškų medžiagų naudojimas statybos ar buities darbų metu neišgelbės nuo pablogėjusios oro kokybės patalpose, nenumatant priverstinės ventiliacijos priemonių. Tai ypač aktualu renovuojant pastatus“, – pabrėžia specialistas.

Lietuvoje aplinkai draugiško namo koncepcijos kelią skinasi sunkiai ©ecococon.lt nuotr.

Jis apgailestauja, kad Lietuvoje aplinkai draugiško namo koncepcijos kelią skinasi sunkiai. Nors populiariojoje spaudoje pateikiama daug straipsnių remiantis užsienio medžiaga, o šios idėjos aktyviai skleidžiamos parodose ar konferencijose, realus jų įgyvendinimas atsiremia į kelis aspektus: „Žinių apie šias koncepcijas labai trūksta patiems konstruktoriams ir statytojams (bendrovėms), kurie yra įpratę tenkinti minimalius reikalavimus pastatams ir nenoriai pereina prie naujų koncepcijų. Be to, naujos medžiagos ar priemonės didinti pastato „ekologiškumą“ šiuo metu iš tiesų yra per brangios vidutiniam būsto savininkui ir neatsiperkančios. Pavyzdžiui, natūralios vilnos šiluminė izoliacija yra žymiai brangesnė už akmens vatą, o biologiškai skaidus indų ploviklis yra 3 kartus brangesnis už įprastinį“, – skaičiuoja D. Matuzevičius.

Ekologiškos medžiagos:

• Mediniai paviršiai. Be to, jie puikiai izoliuoja garsą;
• Popieriniai tapetai – tai vienas paprasčiausių ekologinių sprendimų. Medžiaginiai tapetai taip pat neblogas pasirinkimas, tačiau juose labiau kaupiasi dulkės;
• Parketas, kamštinės grindys arba natūralus linoleumas (iš pjuvenų, kalkių, linų aliejaus);
• Venecijos tinkas (su marmuro dulkėmis, kalkėmis, augaliniais pigmentais). Beje, naudojant šį tinką galima išgauti kerinčius optinius efektus;
• Molio tinkas (iš spalvoto molio ir smėlio; juose nėra dirbtinių dažų ir sintetinių priedų);
• Kokliai, granitas, natūralus akmuo.