Gamtos pokšto dėka dramblio vaisius gimdoje vystosi net 2 metus – per tokį ilgą laiką drambliukas ypač išsivysto protiškai, kad galėtų išlikti, palikęs saugias motinos įsčias. 

Dr. Imke Lueders iš Liebnizo zoologijos ir laukinės gamtos tyrimų centro Berlyne teigimu, dramblių reprodukcija – itin svarbus mokslinis objektas. 

„Gausesnės žinios, kurių įgijome atlikę šį tyrimą, gali padėti dramblių veisimo srityje, mat dabar mes kur kas geriau nutuokiame apie šių gyvūnų neštumą“, – kalbėjo mokslininkė. 

Drambliai – ypač mėgstantys bendrauti žinduoliai, pasižymintis aukštu intelekto lygiu, panašių į beždžionių ir delfinų. Dramblių neštumas trunka ilgiausiai iš visų gyvūnų – net 680 dienų. Drambliai gimsta su labai gerai išsivysčiusiomis smegenimis. Geras šių išsivystymas jiems būtinas prasimaitinti ir pažinti sudėtingą socialinę bandos struktūrą. Iki šiol toks ilgas šių žinduolių neštumas mokslininkams buvo mįslė, rašo bbc.co.uk. 

Pažengusių ultragarso metodų dėka veterinarijos mokslininkai gali detaliau ištirti dramblių neštumo periodą ir tas žinias panaudoti dramblių veisimui zoologijos soduose bei dirbtinio dramblių apvaisinimo srityje. 

Tyrimas, aprašytas „Proceedings of the Royal Society B“, atskleidžia, kad dramblėms būdingas unikalus ovuliacijos ciklas. Dr. I. Lueders tvirtinimu, dramblių nėštumas trunka taip ilgai dėl „neįprasto hormoninio mechanizmo, kol kas neaptikto jokiose kitose gyvūnų rūšyse“. 

Ovuliacija prasideda kilus dviems reprodukcinio liuteinizuojančio hormono (LH), tuo tarpu neštumo periodu veikia kiaušidžių išskiriami hormonai. Šios žinios turėtų būti naudingos kuriant kontraceptikus drambliams. Šie padėtų harmonizuoti dramblių rūšių populiacijas.