Kai norėjau pasigirti naujausiomis technologijomis besidominčiam seneliui apie testavimui gautą iPad, mąsčiau, kaip jį trumpai apibūdinti ir ką apie jį pasakyti. „Kas jis?“, – net pats paklausiau savęs šito klausimo. Ne kompiuteris. Ne muzikos grotuvas ir – ne joks telefonas, tai jau tikrai. Tai kas yra ta didžiulė plokštelė liečiamu stikliniu ekranu?

Iš baltos "Apple" dėžutės ištraukęs aparatą, pirmiausia pamatau jo dydį. Na, jis didelis, bet sveikai didelis. Jei nesuprantate tokios dydžių kalbos, tuomet įsivaizduokite, kad ant stalo dvejomis eilėmis išdėliojate po 3 iPhone telefonus. Žodžiu, į kišenę netelpa, bet kokioje kuprinėje įdėtas nelabai trukdo. Svorį jusite tiek pat, kiek besinešiodamas, na, pavyzdžiui, Užkalnio „Kelionių istorijų“ knygą.

Didžiausias kabliukas, užkabinantis didžiulę dalį visų žmonių – viso turinio valdymas tiesiog pirštais. Pavyzdžiui, sumanai užeiti į kokį tinklalapį ir tame dideliame ekrane spaudaisi ko tau reikia, naršai ir skaitai. Būtų visai kitaip, jei ekranas nebūtų tokio dydžio – nes dabar atvaizduojama informacija visu dydžiu. Ką jau kalbėti apie filmų ar nuotraukų peržiūrą.

Programų yra, bet dar ne tiek, kiek norėtųsi. Iš bėdos galima įrenginyje paleisti iPhone skirtas programas, bet tada iPad’as atrodo kaip išsigimęs iPhone’as ir programos virsta nelabai naudojamomis. Na, bet verkšlenti atsisėdus kampe nebūtina – naujas produktas ir neabejoju, kad jau daug programuotojų sėdi prie savo kompiuterių, baksnoja klaviatūrą, geria kokią penktą energetinio gėrimo skardinę, nemiega antrą naktį ir kažkada atsiras naujų programų.

Tobulas skaitymui, kaip kai kurie jį vadina, iPad’as nėra ir nelabai gali būti. Ekranas panašus į kompiuterio, todėl akys pavargs tiek pat, kiek skaitant kompiuterio ekrane. Bet neneigsiu – knygos čia pateiktos gražiai ir viliojančiai. Ypač tos, kur vaikams. Pavyzdžiui, „Alisa stebuklų šalyje“, kur vaikas pats gali kai kuriuos objektus judinti, žaisti su jais. Nupirkit kokią vieną knygutę ir  ilgesnėj kelionėj mašinoje bus ramybė.

Bet iPad (ir ne tik iPad, visa Apple „kontora“) turi vieną tikrai didžiulį privalumą – niekada nebūna taip, kad bent kelios stambios korporacijos nepatikėtų siūlomomis inovacijomis. Visada atsiras tų, kurie visaip stengsis pritaikyti savo produktus "Apple" išleistiems „žaisliukams“. Ne be reikalo stengiamasi – naudos yra ir naudotojui, ir pačioms korporacijoms visos pastangos su kaupu atsiperka.

iPad atveju pradėta gaminti specialiai pritaikytas elektronines žurnalų, laikraščių ir knygų versijas. Vienas geresnių pavyzdžių – WIRED žurnalas. Atsiverti jį ir supranti, apie kokias inovacijas šnekama. Straipsnyje apie filmų efektus gali pažiūrėti trumpą siužetą apie spec. efektų gamybą Hollywoode, 360° kampu pats apžiūrėti veikėjus iš „Geležinio žmogaus“ ,sukiojant pirštu ekrane. Čia pat esantys komiksai magiški: gali skaityti, ką veikėjai šnekasi tarpusavyje anglų kalba, spusteli – kalba pasikeičia į originalo. Skaitydamas apie tai, kaip kuriama muzika, gali paklausyti, kaip atrodo muzika skirtinguose kūrybos etapuose.

Štai, pavyzdžiui, laikraštis THE TIMES už 10 svarų per mėnesį (apytikriai 40 litų) siūlo savo kasdienio laikraščio elektroninę versiją. Jei nesate tikras ar verta – laikraščio redakcija leidžia 30 dienų pabūti iš laikraščio piniginės skaitančiu prenumeratoriumi. TIME, Le Monde, MacUser ir kita spauda irgi rėkiantys siūlo savo naujoves.

Visada pramogoms anksčiau ar vėliau ateina galas ir tenka griebtis darbo. Galiu pasakyti, kad klaviatūra visiškai nesiskiria nuo savo fizinės draugės – rašyti patogu ir nesunku. Na, tik kolei kas trūksta kai kurių lietuviškų raidžių, kurios žadamos artimiausiame iOS atnaujinime lapkritį. Jei daug dirbsite su dokumentais, geriausia pilnavertiškam darbui nusipirkti pačios "Apple" sukurtą Pages programą.  

Kaip skaitytojo bloge rašo Andrius Kleiva, jam  iPad’as pasirodė ne vien tik brangus stiklo gabaliukas  - iPad’as negali visiškai pakeisti turimo kompiuterio, bet kuo tikriausiai padės patogiau atlikti kasdienius darbus ir prisidės prie smagesnio laisvalaikio.