Izraelio archeologai paskelbė aptikę fosilijų, kurios tikriausiai yra ankstyviausios iki šiol žinomos šiuolaikinių žmonių liekanos.

Tel Avivo universiteto mokslininkų grupė, kasinėjusi vieną urvą Izraelio centriniame regione, pirmadienį pranešė radusi apie 400 tūkst. metų senumo dantų. Tuo tarpu anksčiau rastos ankstyviausiomis laikytos Homo sapiens liekanos yra apie 200 tūkst. metų senumo.

Archeologas Avi Gopheras (Avis Goferas) pirmadienį sakė, kad naujųjų radinių amžių dar reikia patvirtinti papildomais tyrimais, tačiau jeigu pirminė prielaida pasitvirtintų, "tai pakeistų visą evoliucijos paveikslą".

Daugelis mokslininkų mano, kad Homo sapiens išsivystė Afrikoje, o vėliau migravo į kitus žemynus.

Kembridžo universiteto archeologijos ekspertas seras Paulas Mellarsas (Polas Melarsas) sakė, kad jo kolegų iš Izraelio radinys yra svarbus, tačiau kol kas per anksti teigti, kad šios fosilijos yra šiuolaikinių žmonių.

Mokslininkas mano, kad jos veikiau yra ankstyvesnėje epochoje gyvenusių Homos sapiens giminaičių - neandertaliečių - liekanos.