Kauno rajone esančiame Pagirių kaime gali iškilti anhidrito kasykla. Tokius planus jau ne vienerius metus puoselėja bendrovė „Margasmiltė“.

Vietos gyventojai tokiems statiniams aktyviai priešinasi, nuogąstaudami, kad anhidrito kasyba gali kelti pavojų aplinkai. Savo ruožtu geologai ramina, kad pavojaus aplinkai anhidritas visiškai nekelia, tai yra saugus ir labai vertingas mineralas.

„Tas anhidritas yra gal net geriausios kokybės visoje Europoje. Projektas po truputį bandomas vystyti bendrovės „Margasmiltė“, bet susibūrė vietos žemės savininkų bendruomenė ir bylinėjasi dėl tyrimo aplinkai. Kiek žinau, bylą laimėjo įmonė ir projektas turėtų judėti, apie jį informuota ir ministerija, ir Vyriausybė. Projektas nėra savivaldybės lygmens, o nacionalinio svarbumo“, - situaciją komentavo E. Mališauskas.

Pasiteiravus, kokia yra nauda iš kasyklos projekto, E. Mališauskas vardijo: „Žadama sukurti ir nemažai darbo vietų – iš pradžių 200, o po to gal net 700. Būtų mokami ir dideli mokesčiai valstybei. Nereikia painioti anhidritų su skalūninėmis dujomis dėl kurių keliamas triukšmas. Įsivaizduokite, kad anhidritas yra kaip paprastas akmuo – granitas ar marmuras. Tiesiog jį reikia pjaustyti, iškelti, netoli yra geležinkelis, todėl eksloatacija nėra sudėtinga“.

Kasykla pagyvintų Lietuvos ekonomiką

Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vadovas Vytautas Antanas Januška sako, kad vertinti anhidrito kokybę Lietuvoje sudėtinga, nes kol kas Pagirių kaimas tėra vienintelė vieta, kur anhidiritas yra išžvalgytas.

„Europoje, pasaulyje yra pripažįstama, kad rastas anhidritas yra vienas geriausių, labai geros kokybės, bet Lietuvoje nėra su kuo jį lyginti, nes (anhidrito telkinys – red. past), vienintelis išžvalgytas“, - sakė V. Januška. Jis pabrėžė, kad taip yra todėl, kad išteklių žvalgymo darbai reikalauja labai daug investicijų.

„Pagrindiniai žvalgymo darbai buvo atlikti dar sovietiniais laikais, rastas nenaudojamas telkinys. Jį įsisavinti bandyta ne vieną kartą, bet pritrūksta jėgų ir investicijų galimybių – visą laiką darbai žlunga, - apgailestavo pašnekovas. - Šiuo atveju įmonė yra rimtai pasiryžusi tą telkinį įsisavinti, bet vėl atsirado kliūtys ir jau dveji metai procesas iš vietos nepajuda“.

Pasiteiravus, ar Lietuvai apskritai reikia anhidrito kasyklos atsiradimo, kuo ji galėtų būti reikšminga, V. Januška teigė, kad tai be abejonės pagyvintų Lietuvos ekonomiką: „Vienas dalykas – naujos rūšies naudinga iškasena, jos kiekiai ten gana dideli, užtektų ilgam laikui. Būtų ir valstybei mokami mokesčiai už išgautą naudingąją iškaseną, būtų ir didelė industrija, daug darbo vietų – ko gero būtų skatinamas ir eksportas, nes didžioji dalis anhidrito eitų apdailos plokščių gamybai. Aukštos kokybės apdailos plokštės turėtų paklausą tiek vidaus, tiek užsienio rinkose“, - projekto privalumus vardijo geologas.

V. Januška teigė, kad anhidritą būtų galima palyginti nebent su gipsu, tačiau gipsas neturi apdailinių savybių, o cheminė sudėtis tiek anhidrito, tiek ir gipso yra panaši.

„Tai būtų vienintelis tokios žaliavos šaltinis, kurios panaudojimas būtų gana platus. Anhidrito laukia tiek cemento pramonė, medicinoje galėtų būtų panaudojamas atskirų komponentų gamybai“, - aiškino Lietuvos geologijos tarnybos specialistas.

Vietos gyventojai kompensacijų negaus

Nors kaip vardija pašnekovai kasyklos nauda didžiulė, projektas nerimą kelia vietos gyventojams, kurie ir stabdo kasyklos darbų vystymąsi – skundžia teismuose, bylinėjasi.
T. Bodrijė aiškino, kad planuojamoje kasyklos teritorijų gyventojų nėra, keletas jų gyvena tik už kasyklos sanitarinės apsaugos zonos.

„Jokių kompensacijų nebus, nes tai yra valstybinis turtas, apie jokį viešą interesą negali eiti kalba. Viešą interesą giname mes patys, siekdami nešti naudą valstybei“, - aiškino kasyklos projekto vadovas.

Šalimais gyvenantiems žmonės, anot jo, kasyklos veikla trukdyti neturėtų. „Kad pro juos pravažiuos trisdešimt mašinų per dieną, nemanau, kad tai yra kažkoks poveikis“, - sakė T. Bodrijė.

70 proc. anhidrito bus eksportuojama

„Magrasmiltė“ atstovo teigimu, Lietuvoje bus vystomas anhidrito perdirbimas, o pagamintos statybinės žaliavos keliaus į užsienio rinkas: „Bus statomos kelios gamyklos, manoma, kad Kauno laisvosios zonos (LEZ) teritorijoje, anhidritas perdirbamas vietoje, perdirbta žaliava eis į eksportą“.

Pasitikslinus, ar visas anhidritas bus eksportuojamas svetur, vyras teigė, kad dalis bus sunaudojama ir vietoje - pavyzdžiui, anhidritą galės trąšų gamyboje naudoti „Achema“, cemento gamyboje - „Akmenės cementas“. Jis skaičiavo, kad apie 70 proc. anhidrito tikėtina, kad iškeliaus į užsienio šalis.

Geologas: vietos gyventojai norėjo brangiau parduoti NT

Geologas, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjas Genutis Juozapavičius patikino, kad anhidrito gavyba nėra tarši ir grėsmės aplinkai nekelia. Jis retoriškai svarstė, kaip gali kenkti tai, kad vyksta po žeme, o paskui sukraunama ir išvežama uždarais sunkvežimiais.

„Vietiniams gyventojams buvo akibrokštas, nes jie norėjo savo sklypus parduoti labai brangiai, o ne rinkos kainomis. Viskas baigėsi, kai projekto užsakovas įsikūrė kitoje teritorijoje“, - kokių tikslų vedini vietos gyventojai nusprendė skųstis dėl galimai projekto keliamos grėsmės aplinkai aiškino G. Juozapavičius.

Jis pateikė Veličkos mieste (Lenkijoje) kone miesto cente, prie šventyklos įsikūrusią druskos kasyklą.

„O druska – tai ne anhidritas, ji daug pavojingesnė, nes taki, neatspari. Šachtas lankyti kasmet atvažiuoja milijonas žmonių. Koks srautas – 4 tūkst. žmonių per dieną privažiuoja į šachtas. Tai vyksta miesto centre ir žmonės nenumiršta. O čia (Pagirių kaime – red. past.) trys moterėlės numirs, kai išvažiuos 33 sunkvežimiai“, - stebėjosi G. Juozapavičius.

„Anhidritas yra inertiškas aplinkai, niekam nekenkia. Net smulkiausios jo dalelės yra produkcija, nėra kokių atliekų. Žvyrą kasant yra atliekos, o čia nieko nėra“, - apibendrindamas sakė geologas.

Specialistas itin gyrė anhidrito kaip žaliavos vertingumą, teigė, kad ši medžiaga gali būti labai plačiai pritaikoma pramonėje. Ar Lietuvoje pasiteisinus vienos kasyklos statyboms, galima tikėtis, kad ateityje bus siekiama išžvalgyti daugiau anhidrito telkinių mūsų šalyje, pašnekovas teigė, kad viskas priklausys nuo mūsų ekonomikos vystymosi. Jeigu augs statybų pramonė, didės ir poreikis ieškoti žaliavų, kurios tinkamos statybinių medžiagų gamybai.

Faktai

Anhidritas, dar vadinamas angelitu – sulfatų klasės mineralas. Chemiškai – kalcio sulfatas CaSO₄. Anhidritui reaguojant su vandeniu susidaro gipsas (CaSO₄·2H₂O).

Pirmą kartą buvo aptiktas 1794 m. Plačiai paplitęs Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Anhidritas turėdamas į gipsą panašias savybes naudojamas kaip statybinė medžiaga. Lietuvoje randamas piečiau nuo Kauno iki Klaipėdos, tačiau nebuvo eksploatuojamas.