Šakotą medį primenantis Sartų ežeras gimė prieš tūkstančius metų sutrūkinėjusiame ledyne, kuriam pradėjus tirpti, milžiniška tirpsmo vandenų jėga sukūrė aukštus dabartinio Sartų ežero šlaitus. Sartai ir yra regioninio parko šerdis. Šakočiausias Lietuvos dubakloninis ežeras - ketvirtas šalyje pagal dydį (1332 ha), o pagal kranto linijos ilgį (79 km) - pirmas.
Regioninio parko kraštovaizdis labai vaizdingas: aplinkinės kalvos beveik nenutrūkstamu lanku supa Sartų duburį, ties Dusetomis į Sartų ežerą įvinguriuoja gražuolė Šventosios upė, parke tyvuliuoja dar 29 didesni ar mažesni ežerai. Regioninio parko teritorijoje yra keli gamtos paminklai, įspūdingiausias - Bradesių ąžuolas. Medžio apimtis – per 6 m, skersmuo – beveik 2 m, amžius apie 600 m.
Regioninio parko teritorijoje užregistruotos 127 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos gyvūnų, augalų ir grybų rūšys. Iš 35 čia augančių Raudonosios knygos augalų rūšių, vienos didžiausių Lietuvoje yra raibųjų, siauralapių ir gelsvųjų gegūnių populiacijos. Išskirtinai gausios pelkinės uolaskėlės, gana gausūs dvilapiai purvuoliai. Užregistruotos 22 perinčios paukščių rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Regioniniame parke peri jūriniai ereliai, mažieji ereliai rėksniai bei vapsvaėdžiai, pilkosios meletos, žvirblinės pelėdos, gervės. Aptinkamos 34 Lietuvos raudonosios knygos grybų ir kerpių rūšys. Didžiausią regioninio parko plotą užima Natura 2000 teritorijos, t.y. paukščių ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos.
Jose saugoma 19 Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų, bei 11 augalų ir gyvūnų rūšių. Vosynos gamtiniame rezervate išlikę Dusetų girios mišrių plačialapių miškų sengirės fragmentai. Pasak Sartų regioninio parko vyriausiojo inspektoriaus Algio Pažūsio, lankytis parko rezervate leidžiama tik mokslo tiriamaisiais, mokomaisiais ar pažintiniais tikslais. Mokslo tiriamaisiais tikslais lankytis leidžiama specialistams, kurių darbo ar studijų sritis yra susijusi su gamtos tyrimais, pagal patvirtintas ir su parko direkcija suderintas tyrimų programas. Lankytis mokomaisiais tikslais leidžiama studentų, moksleivių grupėms, gamtos mokyklų dalyviams mokomųjų praktikų metu, siekiant stebėti ir tirti gamtą. Tokio lankymosi metu draudžiama paimti ir išsinešti gyvūnus, augalus ar grybus.
Mokomaisiais tikslais lankytis rezervato teritorijoje galima tik su grupių vadovais, lydint parko direkcijos specialistui, direkcijos nustatytu laiku bei laikotarpiu pagal patvirtintas ir su direkcija suderintas mokymo programas. Lankymasis pažintiniais tikslais yra lankytojų grupių ar pavienių asmenų lankymasis parko rezervato teritorijoje, siekiant susipažinti su rezervate saugomais gamtos kompleksais ir objektais. Lankytojams draudžiama paimti ir išsinešti gyvūnus, augalus ar grybus.
Pažintiniais tikslais lankytis rezervato teritorijoje leidžiama tik pažintiniais takais bei direkcijos nustatytu laiku ir laikotarpiu. Parke saugoma daugiau kaip 100 kultūros paveldo vertybių. Tai - Velykuškių, Velykuškių -,,Salos”, Pakačinių - Dembų, Mielėnų ir Marciūniškių piliakalniai, senovės gyvenviečių vietos Sartų ežero Didžiojoje ir Dumblynės salose. Iš architektūros vertybių išsiskiria bažnytiniu dailės palikimu turtinga Dusetų Šv. Trejybės bažnyčia ir baroko stiliaus mūrinė keturių aukštų varpinė – XVIII a. architektūros paminklas. XVIII a. pabaigos architektūros paminklai – iš tašytų rąstų, nenaudojant vinių pastatyta Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia, jos varpinė ir vartai. Apie visa tai ir dar daug ką pasakojo po parką mus lydėjęs jo direktorius Saulius Mažiulis.
Man vienas įdomiausių medinio kultūros paveldo objektų pasirodė Bobriškio sentikių cerkvė. Tai pirmoji sentikių cerkvė Lietuvoje. Sentikiai iš Rusijos į Lietuvą atsikėlė prieš 300 metų, nes jų tėvynėje vyko religinis persekiojimas ir sentikių diskriminavimas. Emigraciją į Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę taip pat skatino mūsų dvarininkų bei Katalikų bažnyčios pakantumas jų atžvilgiu. Į Lietuvą jie atsivežė ne tik unikalias tradicijas, bet ir ikonas, knygas senąja bažnytine slavų kalba. Pirmieji žinomi sentikių maldos namai dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo įkurti 1710 m. Puščios (Girelės) kaime (Rokiškio r.).
1819 m. jie buvo išardyti ir po rastą perkelti į kaimyninį Bobriškio kaimą. Cerkvės architektūra – būdinga Šiaurės Rusijos barokinių medinių cerkvių architektūrai, tačiau įtakota ir lietuviškų tradicijų. Į pamaldas sentikiai kviesdavo ne skambindami varpu, o specialiu ritmu mušdami geležinį bėgį, pakabintą maldos namų balkonėlyje.
Sentikių bendruomenė, gyvendama Lietuvoje, išsaugojo ištikimybę tradiciniam ir savitam gyvensenos būdui. Šiuo metu Bobriškio maldos namuose iškilmingos pamaldos vyksta tik ypatingais atvejais, nes iš kitados gausios bendruomenės likę tik keli garbaus amžiaus žmonės. Paskutinį kartą čia buvo susirinkę daug žmonių pernai minint sentikių atsikraustymo į Lietuvą trijų šimtų metų sukaktį. Keliautojas dabar vargu ar pamatys jų apeigas, nes kukli senoji cerkvė dažniausiai atidaroma tik per dar vieno nykstančios bendruomenės nario laidotuves.
Ne kiekvienoje vietovėje išlikusios tokios šimtmečiais susiklosčiusios spalvingos nacionalinės tradicijos, kaip Dusetose. Sartų ežeras garsus nuo XIX a. pradžios žiemą rengiamomis ristūnų lenktynėmis, tapusiomis neatsiejama Dusetų krašto istorijos dalimi. Nuo praėjusio amžiaus pradžios jos vyksta kasmet, jau seniai buvo paskelbtos respublikinėmis. Į lenktynes galima ruoštis kiekvienų metų vasario mėnesio pirmąjį šeštadienį.
Sartų apylinkėse užaugo didelis būrys meno žmonių: dailininkų, kompozitorių, fotomenininkų, rašytojų. Vietinių menininkų iniciatyva 1995 metais Dusetose buvo atidaryta dailės galerija. Ji tapo viso Zarasų krašto dailės ir kultūros centru. 2008 m. Dusetose pradėtas kurti skulptūrų parkas. Pirmųjų skulptūrų autoriai - Dusetų krašto menininkai. Kiekvienais metais parkas papildomas naujais kūriniais.
Sartų ežero apylinkės daugelio Lietuvai nusipelniusių žmonių tėviškė - Pažiegės kaime gimė kalbininkas K. Būga, Gipėnuose prabėgo poeto A. Vienažindžio vaikystė ir jaunystė, Rokėnuose gimė kompozitorius J. Gruodis, Padustėlyje - poetas P. Širvys. Margėnų kaimas - poeto A. Strazdo gimtinės vieta. Čia ant lauko akmens iškalti jo žodžiai: „Reiškiu, giedu, linksminu, smūtną žmogų raminu, tiešydamas gražioms giesmelėms.“
Po Sartų ežerą keliauti geriausia baidarėmis. Įplaukti į Sartus bandėme iš toliau: Zalvelės upelis, kurio krantai ištisai apaugę sąžalynais ir kvepiantys vandens mėtomis, prieš įtekėdamas į Zalvę yra gana klaidus, tad kelis kartus teko ieškoti protakos lyg pro džiungles. Atsivėrus Zalvei, dešinėje liko paplūdimys, ir trumpa protaka pasiekėm Sartus. Plaukiojant po šakotąjį Sartų ežerą, galima aplankyti jo pakrantėse esančius A. Vienažindžio tėviškę, Velikuškių piliakalnius, apžvalgos bokštą, Bradesių ąžuolą.
Gražiausios panoramos atsiveria nuo aukšto apžvalgos bokšto. Jis įrengtas privačioje žemėje, asmeninėmis lėšomis, tačiau turistai gali laisvai pasinaudoti galimybe pažvelgti į gražiuosius Sartų krantus lyg iš paukščio skrydžio. Šeimininkai ir teritoriją prižiūri: gražiai nupjauta žolė, vagonėlyje budi vietinis gyventojas. Išties gražus filantropinis žinomo verslininko poelgis – lyg dovana šio krašto žmonėms ir keliautojams. Kad daugiau tokių iniciatyvų būtų, o ne visuomenę teisėtai piktinančių užtvarų prie gražiausių pakrančių!
Regioniniame parke lankytojų laukia trys pažintiniai takai. Jaskoniškių takas yra Jaskoniškių miške, šalia Sartų ežero. Šis takas sausu pušynu vingiuoja 1,4 km. Dusetų girios pažintinis takas yra 2,4 km ilgio, čia galima susipažinti su gausiomis mišraus plačialapių miško bei jo sengirės gamtinėmis vertybėmis. Trumpiausias yra Ilgašilio pažintinis takas per pelkę, tačiau ir per trumpą laiką lankytojai čia gali susipažinti su saugomomis pelkinėmis buveinėmis bei gausybe čia augančių retųjų augalų rūšių bei vykdomais gamtotvarkos darbais. Sartų regioniniame parke esančias vertybes nesunkiai surasti ir pažinti padės įrengta lauko informacinė sistema.
Tokiose gražiose vietose per sezoną apsilanko gausybė poilsiautojų, žvejų ir turistų. Deja, ne visi dar sąmoningi ir laikytini tikrais gamtos bičiuliais. Tai galėjome pamatyti ir mes patys, taip kalbėjo ir parko darbuotojai. Štai prie vienos Sartų ežero atšakos, matyt, po gausaus lietaus atvykę žvejai išmalė pievą – turbūt norėjo kuo arčiau vandens privežti valtį. Kaip ir dar daug kur, šiukšlinimas yra tikra bėda. Sartų regioninio parko direkcija akcijos „Darom" metu kartu su Dusetų K. Būgos gimnazijos ir Antazavės J. Gruodžio vidurinės mokyklos moksleiviais tvarkosi Jaskoniškių miške, Kavolių šilelyje, Velikuškių poilsiavietėje Marimante, Antazavės šile, Tautesnio ežero pakrantėje.
Didžiosios pavasarinės talkos Sartų regioniniame parke metu kartu su Dusetų K. Būgos gimnazijos ir Antazavės J. Gruodžio vidurinės mokyklos auklėtiniais buvo sutvarkyta apie 40 ha parke esančių rekreacinių teritorijų. Drauge su moksleiviais tradiciškai valant Šventosios upę ištraukta vien apie 2000 plastikinių ir stiklinių butelių.
Ypač jie užsilaiko užutekiuose, nendrynuose. Tokios šiurpinančios šiukšlių sankaupos vos ne kasmet pavasarį pašalinamos su jaunaisiais talkininkais. Tačiau ar kiekvienoje valtyje, baidarėje įprasta turėti šiukšlių maišą? O tuo labiau nepasibjaurėti ištraukti iš vandens kitų „pamestą bambalį“ ar kokią šiukšlę. O vietiniai mokinukai per vieną talkos dieną prirenka 250 didelių polietileninių maišų įvairiausio šlamšto. Sakė, randa ir įvairių virtuvės rakandų, mašinų dalių, net televizorių ir baldų.
Sartų regioninio parko direkcijos, Antalieptės seniūnijos darbuotojai, Antalieptės gyventojai baidarėmis ir valtimis pasileidžia Šventosios upės tėkme, o dalis talkininkų darbuojasi pakrantėse. Tiek pakrantėse, tiek Šventosios tvenkinio nendrynuose randa daug šiukšlių. Papūtus vėjui, nendrynuose pasklidusi plastmasės ir stiklo tara, sako, net skleidžia savotišką garsą. Tad toks antipaveldo koncertas gamtoje vietoj paukščių giesmių... Per du metus - 600 maišų. Vidutiniškai po 30-40 butelių viename maiše. Iš viso apie 20 000.
Sartai turi keturiolika intakų, kurių didžiausias – Šventosios upė. Šiais intakais atplukdomas toks vandens kiekis, kad per metus Sartai beveik penkis kartus atnaujina savo vandenis. Nuo kiekvieno iš mūsų – keliaujančio, žvejojančio, poilsiaujančio gamtoje – priklauso ką srovės suneš į gražiuosius Sartus.
Naujausi komentarai