Higgso bozonas vis dar nerastas, bet galbūt reikėtų labiau nerimauti dėl to, ko dar Didysis hadronų greitintuvas iki šiol neaptiko.

Tokia pagrindinė šią savaitę Grenoblyje, Prancūzijoje, vykusios konferencijos žinia, kur fizikai susirinko pergalvoti pirmuosius galingiausio pasaulyje dalelių greitintuvo, įrengto netoli Ženevos, Šveicarijoje, ir valdomo Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN), rezultatus.

Higgso bozono suradimas užbaigtų Standartinį modelį, kol kas geriausią bandymą paaiškinti fundamentaliąsias daleles ir gamtos jėgas. Tačiau jau kilo keletas svarių klausimų – pavyzdžiui, ryšys tarp skirtingų kosmoso jėgų stiprumo arba tamsiosios medžiagos, kuri, kaip manoma, sudaro apie tris ketvirtadalius visatos masės, prigimtis. Į juos standartinis modelis nepajėgia atsakyti, tad atsakymų fizikai ieško platesniame aiškinime, vadinamam supersimetrija, rašo NewScientist.com.

Supersimetrija teigia, kad kiekviena Standartinio modelio numatyta dalelė turi po pusseserę, kuri pasirodo tik esant ypač aukštai energijai. Tačiau Didysis hadronų greitintuvas kol kas jokių tokių superdalelių neaptiko.

„Skvarkų“ ir „gliuinų“, standartinio modelio kvarkų ir gliuonų kompanionų, egzistavimas atmestas pasiekus 1 TeV energiją, paaiškėjo išanalizavus per pirmuosius greitintuve vykusių susidūrimų metus surinktus duomenis.

Tačiau tai tik ribos, kuriose turėtų egzistuoti paprasčiausios supersimetrijos modelio numatomos dalelės. Dar reikia ištyrinėti didesnes energija ir sudėtingesnius modelius, tačiau „supersimetrijai oras retėja“, – teigia mokslininkas projekto Guido Tonelli. Tačiau esant mažesnei nei 2 TeV energijai, mokslininkai kol kas neaptiko ir jokių gravitonų, dalelių, kurios pernešą gravitaciją ir yra svarbios kvantinei jėgos teorijai, ženklų.

Šios trūkstamos dalelės verčia kai kurios fizikus abejoti, ar jie iki šiol kėlė teisingus klausimus. Tačiau CERN generalinis direktorius Rolf-Dieteris Heueris pataria nedaryti skubotų išvadų. Dar tik bandantis pasiekti savo pilną galingumą greitintuvas kol kas surinkto vos vieną tūkstantąją dalį duomenų, kurių iš jo tikimasi. „Kas nors pasirodys. Tiesiog turime būti kantrūs“, – sako jis.

Kalbant apie Higgso bozoną, jis įsitikęs, kad netrukus ką nors pavyks aptikti. Greitintuvas jau rado pirmąsias užuominas to, kas, kaip gali paaiškėti, ir yra ši nesugaunama dalelė. Tačiau jos egzistavimui patvirtinti ar paneigti dar reikia daugiau duomenų.„Į Higgso bozono šekspyrišką klausimą „Būti ar nebūti“ mes atsakysime iki kitų metų pabaigos“, – prognozuoja R. D. Heueris.