Žmonės visada skaičiavo laiką naudodamiesi Saulės ciklu, bet metas pagaliau nutraukti šį saitą, sako Felicitas Arias, dalyvausianti kitą mėnesį vyksiančiame balsavime dėl pasaulinio laiko pakeitimo Tarptautinių telekomunikacijų sąjungos pasaulinėje radijo konferencijoje Ženevoje, Šveicarijoje.

Kitą mėnesį įvyks balsavimas dėl pasaulinio laiko standarto fundamentalaus pakeitimo. Kodėl?

Koordinuotas universalus laikas (UTC) yra naudojamas visame pasaulyje laiko koordinavimui. Jis buvo patvirtintas 1972 metais, remiantis atominiais laikrodžiais ir buvo palikuonis astronominio laiko, paremto Žemės sukimusi. Bet kadangi atominis laikas nesutampa su astronominiu, kai būtina, pridedama po sekundę. 1972-aisiais toks sprendimas tiko visiems. Dabar dauguma telekomunikacijos sistemų nėra patenkintos tomis „keliamosiomis“ sekundėmis. Tad sausį Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (International Telecommunications Union) šalys narės balsuos dėl keliamosios sekundės atsisakymo.

Kaip keliamosios sekundės pridedamos? Skamba sudėtingai

Reikia laikrodį priversti minutėje įsprausti dar vieną sekundę. Kai laikrodis parodo 59-ąją sekundę, jis vienai sekundei sustabdomas. Tad laikrodis parodo 58, 59, 59 ir tada pereina į pirmąją kitos minutės sekundę.

O kuo blogai keliamosios sekundės? Ar dėl jų buvo nutikę kokių nors nelaimių?

Ne, bet tai nereiškia, kad mums tai neturi rūpėti. Sakykim, palydovinės navigacijos sistemoms, pavyzdžiui, GPS, būtina turėti nenutrūkstamą laiko skaičiavimą, o ne UTC su jos keliamosiomis sekundėmis. Tai reiškia, kad yra 15 sekundžių skirtumas tarp UTC ir GPS naudojamo laiko. Kas nors to neįvertinęs, gali padaryti tragišką klaidą – pavyzdžiui, tupdydamas lėktuvą. Taip gali nutikti. Ir vienos sekundės skirtumas biržų komunikacijoje gali lemti milijonų dolerių įgijimą ar praradimą.

Naudojame sistemą, kuri laužo laiką. Laiko savybė yra tęstinumas. Todėl dauguma tarptautinės bendruomenės nori pakeisti UTC apibrėžimą ir atmesti keliamąsias sekundes.

Bet ne visi pritaria pakeitimui

Yra aistringas prieštaravimas, ypač dėl to, kad tarptautinio ir astronominio laiko ryšys nutrūks, nes pamažu jie pradės skirtis. Tačiau net dabar negyvename tiksliai pagal astronominį laiką – pagal jį vidurdienis būna tada, kai Saulė yra aukščiausiame taške.

Jei atsižvelgsime į nacionalines laiko zonas, JK laikas nuo astronominio gali skirtis 2½ valandomis. Prancūzijoje skirtumas 3 valandos. Lyginant su tuo, vienos minutės skirtumas, atsirasiantis maždaug per 100 metų dėl keliamosios sekundės nenaudojimo, yra nereikšmingas.

Ateityje, kai atsiras didelis skirtumas tarp astronominio ir atominio laiko, ar nereiks daryti pataisų?

Prieš keletą metų buvo nutarta, kad mums nereikia mąstyti apie jokias pataisas artimiausiu metu, ateinančius 100 ar 200 metų. Maždaug 2600-aisiais skirtumas bus pusė valandos. Tačiau nežinome, kaip tada bus skaičiuojamas laikas, kokiomis technologijomis. Tad negalime valdyti kitų šešių ar septynių kartų.