Stenfordo universiteto (JAV) mokslininkai, panaudodami popierinį pagrindą, pagamino naujo tipo ultraploną įkraunamą ličio jonų bateriją.

Naujieji energijos šaltiniai svoriu ir lankstumu nenusileidžia popieriui.

Baterijos, o tiksliau, jose saugomas energijos kiekis, neabejotinai yra visą nešiojamą elektroniją ribojantis veiksnys. Didesnės ir sunkesnės baterijos daro įrenginius nepatogius, tuo tarpu mažesnės baterijos trumpina veikimo laiką arba riboja įrenginio našumą. Nors Stenforde sukurtos naujosios ličio jonų baterijos nesumažins įrenginiams reikalingos energijos kiekio, jos neabejotinai bus lengvesnės nei kiti analogai.

Baterijas pagamino universitete dirbantys medžiagų mokslo specialistai. Pirmiausia pagaminamas plonas anglies nanovamzdelių sluoksnis, vėliau ant jo patalpinamas kitas ličio atomų turintis metalinis sluoksnis. Tokia dvisluoksnė plėvelė iš abiejų pusių užklijuojama ant paprasto popieriaus, kuris veikia kaip mechaninis baterijos pagrindas ir elektrodų skyriklis. Ličio sluoksniai veikia kaip elektrodai, tuo tarpu nanovamzdelių sluoksniai veikia kaip srovės kolektoriai.

Taip pagaminama veikianti vos 300 mikrometrų storio baterija, kuri yra lanksti, superplona ir pasižymi daugelį kitų plonų baterijų lenkiančiu energijos tankiu. Jos taip pat yra ganėtinai ilgaamžės: atlikus 300 pakartotinių įkrovimo ciklų, jų našumas išliko patenkinamose ribose. Išradėjai pažymi, jog baterijas gaminti yra pakankamai lengva, tad komerciškai ši technologija turi geresnes galimybes ją įdiegti pramonėje, lyginant su kitais baterijų matmenų mažinimo būdais. Žinoma, naujieji energijos saugojimo įtaisai nebus idealūs visoms taikymo sritims, tačiau jos gali būti nepakeičiamos kuriant naujas "išmaniųjų" pakuočių, RFID žymių ir elektroninio popieriaus technologijas.