„Facebook“ erdvėje bendrauja jau kas penktas lietuvis – tinklalapyje užsiregistravusiųjų Lietuvos gyventojų skaičius įveikė 700 tūkstančių ribą ir sparčiai auga. Virtualios socialinės bendruomenės populiarumas atveria ne tik naujas bendravimo, rinkodaros galimybes, bet ir sukuria terpę naujiems pavojams.

ESET saugumo sprendimams atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovo Tomo Parnarausko teigimu, bene daugiausiai problemų naudojantis socialinių tinklų svetainėmis sukuria pasitikėjimas.

„Naudodamasis „Facebook“ ar panašia svetaine, vartotojas mato tik pažįstamų žmonių skelbiamą informaciją. Atitinkamai jis ją traktuoja kaip patikimą, drąsiai bando siūlomas programas, nuorodas. Tačiau jei vienas bičiulių rato narys netyčiomis pasinaudojo kenkėjiška programa, kuri apie save paskelbė visiems, labai tikėtina, kad ja pasinaudos ir visi pirmosios aukos draugai“, – pasakoja T. Paranarauskas.

Anot T. Parnarausko, puikiai vartotojų elgseną perpratusiems sukčiams išradingumo netrūksta, tačiau dažnai tereikia elementaraus atsargumo, norint atpažinti dažniausiai pasitaikančias „Facebook“ grėsmes.

Nuo programų iki asmeninių žiniučių

Bene populiariausias ir daugiausiai aukų priviliojantis sukčių metodas – pramoginės „Facebook“ programos – įvairios anketos, žaidimai, testai. Deja, retai kas susimąsto, jog asmeninių duomenų – vardo, amžiaus, elektroninio pašto adreso, draugų sąrašo – reikalaujančios programos gali būti sukčių įrankiu.

Ne mažiau populiarūs elektroniniai laiškai, kuriuose pranešame apie neva vykdomus saugumo patikrinimus ar kitus „Facebook“ veiksmus, kurie reikalauja pateikti prisijungimo duomenis fiktyviose svetainėse, kaip pvz. „Facebookalike“. Viena iš pagrindinių šių atakų tikslas – slaptažodžių vagystė. Dažnai žmonės naudojasi vienu slaptažodžiu prisijungti prie socialinio tinklo, elektroninio pašto, elektroninės bankininkystės ar darbo duomenų bazės. Todėl „Facebook“ slaptažodžio pasisavinimas gali sukelti itin skaudžių finansinių pasekmių.

Dar vienas apgavystės būdas – prisidengus „Facebook“ draugų vardu, siunčiamos žinutės su prašymu paskolinti tam tikrą sumą pinigų. Nors tai analogas seno sukčių metodo, kuomet siunčiant elektroninius laiškus prašoma pervesti pinigų lėktuvo bilietui ar viešbučiui, jis vis dar suvilioja patiklius „Facebook“ vartotojų.

„Koobface“ – kenkėjiška programa, plintanti „Facebook“ nuo 2008 metų. „Koobface“ plinta per „Facebook“ draugų žinutes su nuorodomis, kurias paspaudus kenkėjas automatiškai patenka į kompiuterius. Vėliu, pasinaudojęs užkrėsto kompiuterio savininko profiliu, kenkėjas siunčia analogiškas žinutes kitiems „Facebook“ draugams.

Itin aktyvios sukčių atakos kuomet prisidengus „Facebook“ draugų vardu siunčiamos intriguojančios nuorodos. Šios atakos pavojingos tuo, jog gali užkrėsti kompiuterį tiek kartų, kiek vartotojas atidaro „Facebook“ žinutę, net jei ir nespaudžia ant nuorodos ar nesinaudoja programa.

Mažiau saugu nei gatvėje

„Pagrindinis apsisaugojimo nuo „Facebook“ atakų būdas – nepasitikėti niekuo. Juk jei kas nors mūsų paprašytų tiesiog pateikti asmeninius duomenis – nieku gyvu nesutiktume, tačiau mielai tai darome virtualioje erdvėje. Todėl neturėtume pamiršti, o dažnai ir perdėtai laikytis elementaraus saugumo priemonių. Neretai joje – pavojingiau nei gatvėje“, – pasakoja Tomas Parnarauskas.

„Facebook“ naudotojams patariama neskubėti atverti įvairių intriguojančio turinio nuorodų, atsargiai vertinti siūlomas paslaugas, programas. Ypatingai atsargiai reikėtų vertinti draugų žinutes ar neva oficialius „Facebook“ pranešimus, reikalaujančius patikti asmeninius duomenis, slaptažodžius.