Socialinio projekto „Saugi mokykla“ metu atlikti tyrimai Lietuvoje ir Latvijoje parodė, jog tirtų valstybių mokyklose saugumo lygis visuomenei nėra priimtinas.

Už mokinių sveikatą bei visapusišką saugumą pamokų bei pertraukų metu atsako mokyklos administracija, tačiau tai tampa itin sudėtinga užduotimi, kuomet sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje ir liepos 1 d. įsigaliojusioje naujoje higienos normoje „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji saugos sveikatai reikalavimai“ nebeliko reikalavimo, jog mokyklos teritorija privalo būti aptverta.

Lietuvoje mokyklų saugumo problema yra itin ryški – tyrime į klausimą, ar šalies mokyklose yra saugu, neigiamai atsakė net 77 proc. respondentų, tuo tarpu Latvijoje mokyklų saugumu abejoja 27 proc. pasisakiusiųjų. Abiejų kaimyninių valstybių respondentai sutinka, jog saugi mokykla – tai tokia mokykla, kurioje  nesmurtaujama, nėra vagysčių ar prekybos narkotikais, nepatenka pavojingi pašaliniai asmenys, t.y. mokyklos teritorija turi būti apsaugota nuo visų galimų pavojų.

„Panašu, jog Lietuvos mokyklos saugumo lygiu ne tik atsilieka nuo kitų valstybių vakaruose, tačiau žengia žingsnį atgal. Naujoji higienos norma, panaikinusi reikalavimą aptverti mokyklų teritoriją, tik dar labiau apsunkina pokyčius teigiama linkme, – teigia  „Betafence“ atstovas Baltijos šalyse Audrius Bartaška. – Norint efektyviai kontroliuoti, kas vyksta mokyklos teritorijoje, būtina nubrėžti ribą tarp saugomos teritorijos ir viešosios erdvės.“

Bendrovės „Ekskomisarų biuras“ viceprezidentas Arvidas Januška įsitikinęs, jog saugumo problemų sprendimus apsunkina esamos mokyklų apsaugos sistemos pertvarkymo sudėtingumas: „Norint, jog Lietuvos mokyklose apsaugos sistema būtų efektyvi ir šiuolaikiška, reikėtų kardinaliai keisti visą esamą sistemą – mokyklas reikia aptverti, teritorijas turėtų prižiūrėti apsaugos darbuotojai, kurie operatyviai reaguotų į kylančius pavojus.  Reikalingas fizinių, techninių bei organizacinių priemonių kompleksas, o tai – nemaža investicija“.