Tarptautinė mokslininkų grupė antradienį paskelbė aptikusi ženklų, jog iš tikrųjų egzistuoja vadinamieji Higso bozonai - elementariosios subatominės dalelės, kurios, kaip manoma, atliko itin svarbų vaidmenį ankstyvajame Visatos raidos etape po Didžiojo sprogimo.

82 metų Didžiosios Britanijos fizikos teoretikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), kuris 1964 metais pirmasis paskelbė prielaidą apie šios dalelės egzistavimą, laikydamas ją trūkstama grandimi didžiojoje medžiagos ir energijos teorijoje, stebėjo šį internetu tiesiogiai transliuotą pranešimą su savo bendradarbiais Edinburgo universitete, kuriame jis eina profesoriaus emerito pareigas.

„Negrįšiu namo atsidaryti butelio viskio, kad paskandinčiau savo sielvartą, tačiau, kita vertus, taip pat negrįšiu namo atsidaryti butelio šampano“, - profesoriaus kolega Alanas Walkeris (Alanas Volkeris) citavo P.Higgso žodžius, ištartus po šio pranešimo.

Eksperimentų „Atlas“ ir CMS vadovai paskelbė savo išvadas itin daug klausytojų sulaukusiame seminare, vykusiame netoli Ženevos esančiame Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) centre. Mokslininkai mėgino aptikti slapių Higso bozonų pėdsakus, šiame centre įrengtame Didžiajame hadronų greitintuve (Large Hadron Collider, LHC) įsukdami dalelių srautus iki greičio, artimo šviesos greičiu, ir nukreipdami susidurti.

Mokslininkų sambrūzdį sukėlė abu nepriklausomi eksperimentai, kurių išvados buvo panašios. Tačiau tyrėjai greitai perspėjo, kad jiems kol kas nepavyko pasiekti pakankamo patikimumo, leidžiančio teigti, jog ieškomos dalelės tikrai egzistuoja - būtent šis faktas nulėmė P.Higgso pastabą.

Pagal vadinamąjį standartinį fiziko modelį, bozonai laikomi veiksniu, suteikusiu medžiagai masę ir energiją pirmosiomis Visatos egzistavimo akimirkomis prieš 13,7 mlrd. metų, todėl Higso bozonas buvo pramintas „Dieviškąja dalele“.

Šių dalelių atradimas užpildytų paskutinę spragą standartiniame modelyje. Tačiau teoriniai samprotavimai dar nereiškia, kad šios dalelės privalo egzistuoti. Kai kurie iškilūs fizikai, įskaitant vieną iš Didžiojo sprogimo teorijos kūrėjų Stepheną Hawkingą (Stiveną Hokingą), mano, jog Higso bozonų nėra.

„Jeigu Higgso bozono stebėjimas būtų patvirtintas..., tai išties būtų vienas iš šimtmečio atradimų“, - sakė Jungtinėje Karalystėje esančio Liverpulio universiteto dalelių fizikos profesorė Themis Bowcock (Temis Baukok).

„Fizikai atrastų kertinį akmenį Visatos sandaroje..., kurio įtaką mes matome ir jaučiame kiekvieną dieną savo gyvenime“, - pridūrė ji.

CERN centre po žeme įrengtas Didysis hadronų greitintuvas, kurio viena eksploatavimo valanda kainuoja 200 Šveicarijos frankų (apie 559 tūkst. litų), padeda atkurti sąlygas, panašias į egzistavusias Visatoje tuojau po Didžiojo sprogimo.

Higso bozono atradimas įtvirtintų dabartines mokslo žinias apie daleles, tokias kaip elektronai ir fotonai, tačiau įrodymai, kad tokios dalelės neegzistuoja, galimai pakirstų priimtų teorijų apie Visatos sandarą pagrindus.

Šių dalelių egzistavimo periodas toks trumpas, kad jas aptikti tik pagal susidariusias kitas daleles. Tyrinėdami milijonų dalelių susidūrimų rezultatus, mokslininkai tikisi aptikti reikšmingus tam tikrų susidariusių naujų dalelių kiekius.