Naujausi tyrimai rodo, kad ankstesnės rūšių nykimo skaičiavimo metodikos galėjo būti labai netikslios. Senųjų ir naujųjų metodikų skaičiai skiraisi net 160 proc., rašo „National geographic“.

Pastaruosius kelis dešimtmečius buvo manoma, kad per ateinančius 500 metų dėl žmogaus veiklos išnyks nuo 20 iki 50 proc. gyvosios gamtos rūšių.

Kalifornijos Universiteto (JAV) ekologijos profesorius Stefanas Hubelas teigia: „Teisybė, kad dėl mūsų veiklos rūšys nyksta, gera žinia tik ta, kad galbūt mes turime kiek daugiau laiko kai kurioms jų išsaugoti nei manėme.“

Skaičiavimo metodai klydo

Tikslios, visuotinai priimtos rūšių nykimo skaičiavimo metodikos nėra, todėl dauguma mokslininkų remiasi netiesioginiais skaičiavimais: pvz. skaičiuojama, kiek naujų rūšių aptinkama tyrinėjant anksčiau neištirtas gyvenamąsias aplinkas, o gautas santykis (taip vadinamas SAR metodas) naudojamas prognozuoti, kiek rūšių išnyks, jei bus sunaikintos panašaus dydžio teritorijos.

Tačiau, anot S. Hubello, toks metodas turi trūkumų, nes išnykimui sukelti turėtų būti prarastas didesnis plotas nei plotas, kurio reikia naujai rūšiai aptikti.

S. Hubelas sukritikavo tokį skaičiavimą, nes į jas nebuvo įtraukta naujų rūšių atradimo faktas. Dabar mokslininkams tereikia surasti bent vieną regione gyvenantį naują sutvėrimą ir tai jau laikoma nauja rūšimi būdinga tam regionui, o kad rūšis būtų paskelbta išnykusia turi mirti absoliučiai visi rūšies individai. „Patirtis rodo, kad išnaikinti rūšį gali būti sunkiau nei atrodo,“ – komentavo mokslininkas.

S. Hubelas ir jo kolega iš Kinijos Fangliang He ištyrė skirtingose JAV vietose esančius miškų plotus skaičiuodami ten gyvenančias tam tikras paukščių rūšis, bei atrastas naujas ir priėjo prie išvados, kad ankstesni metodai klydo apie 2,6 karto.

Mokslininkų duetas dabar ieško finansavimo tolimesnėms studijoms ir mano, kad skaičiai kituose plotuose skaičiuojant įvairias rūšis gali skirtis dar labiau.

Gyvenamo ploto „užkariavimai“ vis dar didžiausia grėsmė gamtai

Kitas ekologas Erikas Dinersteinas, vienos didžiausių ir įtakingiausių pasaulinės gamtosaugos organizacijų WWF (World Wide Fund for Nature) vadovas,  nedalyvavęs minėtame tyrime, pripažino, kad skaičiavimo metodikas reikėjo peržiūrėti jau seniai.

„Ar skaičiai skiriasi 160, ar 80, ar 20 proc. ne taip ir svarbu. Svarbu tiksliai žinoti skaičius, nes tokioms organizacijoms kaip WWF sunku dirbti nežinant tikrosios situacijos. Be to kitas panašias organizacijas netikslios metodikos gali paskatinti manipuliuoti skaičiais ir kelti nereikalingą paniką dėl rūšių nykimo.“

„Kita vertus skaičiai ir liks skaičiais. Mums būtina suvokti, kad gyvūnų gyvenamojo ploto naikinimas tebeišlieka didžiule grėsme gamtai ir tam tikra prasme ir mums, žmonėms.“ – papildė WWF vadovas.

E. Dinersteinas pridūrė, kad kartais išnykusiomis laikytos rūšys vėl atsiranda, nes vėl aptinkamos tos pačios rūšies mažos populiacijos kitur. Ekologas taip pat siūlė ne tik tikslinti skaičiavimo metodikas, bet ir terminus. Jo manymu rūšį laikyti išnykusią galima ne tik tada kai nelieka nei vienos jos populiacijos atstovo, bet tiesiog kai rūšis tampa tokia maža, kad nebevaidina jokio reikšmingesnio vaidmenio vietinėje ekosistemoje.