Neandertaliečiai pešė sakalų ir grifų plunksnas ir jas nešiojo. Tai greičiausiai turėjo simbolinę prasmę, teigia mokslininkai.

Šis naujas atradimas – dar vienas įrodymas, kad mūsų artimiausi žinomi išnykę giminaičiai sugebėjo kurti meną, rašo LiveScience.com.

Mokslininkai ištyrė Grotta di Fumane – „Dūmų grotą“ – šiaurės Italijoje esančią vietovę, kurioje rasta daugybė neandertaliečių kaulų. Atkasę 44 tūkst. metų senumo sluoksnius, tyrėjai aptiko 660 kaulų, priklausiusių 22 paukščių rūšims. Ant jokios aiškios praktinės ar kulinarinės vertės neturinčių paukščių sparnų kaulų rasta akmeninių įrankių paliktų pjovimo, skutimo ir gramdymo žymių.

„Pirmieji pėdsakai ant didelių plėšriųjų paukščių kaulų rasti 2009 metų rugsėjį. Po to nusprendėme dar kartą ištirti visas tame sluoksnyje rastų kaulų grupes“, – teigė Ferraros universiteto Italijoje paleoantropologas Marco Peresani.

Kasinėjant rasti raudonkojų sakalų (Falco vespertinus), barzdotųjų grifų (Gypaetus barbatus ), varnų giminaičių alpinių kuosų (Pyrrhocorax graculus ) ir keršulių (Columba palumbus) kaulų. Šių paukščių plunksnos yra pačių įvairiausių spalvų – pilkų, oranžinių, melsvai pilkų, juodų.

„Žinome, kad paukščių plunksnų naudojimas buvo plačiai paplitęs ir kad žmonės šiai praktikai visada priskyrė plačią ir sudėtingą reikšmę – pradedant nuo socialinės prasmės ir žaidimų, baigiant ornamentinių ir ceremoninių daiktų gamyba. Vienas mūsų tyrimo tikslų – atkurti šį paprastai paslėptą ir mažai žinomą išnykusių žmonių gyvenimo aspektą“, –kalbėjo M. Peresani.

Savo tyrimų rezultatus mokslininkai pristato leidinyje „ Proceedings of the National Academy of Sciences“.