Mokslininkams pavyko aptikti opališkųjų kristalų Tagišo ežero meteorite, kuris nukrito į Kanados teritoriją 2000 metais. Tai pirmasis nežemiškasis šių neįprastų kristalų atradimas. Kaip skelbiama žurnale „Journal of the American Chemical Society“ pasirodžiusiame pranešime, opališkieji kristalai galėjo susidaryti pirmykščiame dulkių debesyje, kuris savo ruožtu prieš 4.6 milijardo metų davė pradžią mūsų Saulės sistemai.

Pasak Katsuo Tsukamoto ir jo kolegų, tokie koloidiniai kristalai kaip opalai, sudarantys tvarkingus dalelių rinkinius, domina tyrėjus dėl jų galimo panaudojimo kuriant naujus elektronikos ir optikos įrenginius. Įdomu tai, kad meteorite aptikti kristalai yra sudaryti iš magnetito, kuris, mokslininkų nuomone, negali suformuoti tokio kristalo, nes magnetinė sąveika gali nulemti per tankų atomų išsidėstymą. „Mes manome, kad susintetinti koloidiniai magnetito kristalai gali būti sėkmingai panaudoti kaip naujoviška funkcinė medžiaga“, – teigia straipsnio autoriai.

Koloidinių kristalų susidarymas meteorite leidžia manyti, jog formavimosi metu egzistavo kelios būtinos sąlygos. „Visų pirma, meteorite privalėjo būti tam tikras tirpiklio kiekis, kad būtų išskaidytos koloidinės dalelės, – toliau tęsia autoriai. – Šis tirpiklis turėjo būti izoliuotas mažuose plyšiuose, kur galėjo vykti koloidinė kristalizacija. Šios sąlygos kartu su turimais įrodymais, gautais iš kitų panašių meteoritų, leidžia manyti, kad kristalai galėjo susidaryti prieš 4.6 milijardo metų“.