„Pamiršta“ vandenynų srovė netoli pietinio Afrikos kyšulio galėtų palaikyti šilumą Europoje net jei sunyktų Golfo srovė, teigia mokslininkai.

Šiltas vanduo Adatos kyšulio srove juda iš Indijos vandenyno į Atlantą, iš kur temperatūros pasikeitimai juda toliau į Šiaurę.

Mokslininkų teigimu, ši srovė galėtų tapti kompensaciniu mechanizmu, jei Golfo srovė, pagrindinė šilumos į Europą ir Šiaurės Ameriką nešėja, sunyktų. Žurnale „Nature“ tyrėjai teigia, kad iki šiol į tokią galimybę nebuvo kreipiama dėmesio, rašo BBC.

JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) kompiuterinėje simuliacijoje matyti Adatos kyšulio srovė, nešanti šiltus vandenis palei rytinę Afrikos pakrantę, su tam tikru „nutekėjimu“ į Atlantą:

Kai Adatos kyšulio srovė pasiekia pietinį Afrikos žemyno smaigalį - Adatos kyšulį - didžioji dalis vandens siūbteli atgal į Indijos vandenyną. Tačiau kita dalis patenka į Atlantą ir yra žinoma kaip Adatos kyšulio nutekėjimas. Kiek tiksliai vandens patenka į kitą Afrikos pusę, nėra žinoma, tačiau manoma, kad kasmet šis kiekis smarkiai svyruoja.

Vis dėlto ši mokslininkų komanda - suformuota iš JAV ir Europos tyrėjų - teigia, kad vėjų pasikeitimai lemia, jog šis nuotėkis didėja.

„Ši nuomonė pagrįsta kompiuteriniu modeliu - patį nutekėjimą išmatuoti labai sunku, nes jis vyksta plačia juosta ir sūkuriuoja“, - teigė Lisa Beal iš Roseno jūrų ir atmosferos mokslų mokyklos JAV, Majamyje.

Ji nurodė, kad iki šiol Adatos kyšulio srovės tyrimai buvo negausūs, nes ji nutolusi nuo mokslinių centrų Vakaruose, todėl studijos tampa brangios ir sudėtingos.

Patekęs į Atlantą, vanduo iš Adatos kyšulio srovės papildo srovių sistemą, kurios dalis yra ir Golfo srovė, temperatūras Vakarų Europoje bei rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje palaikanti keliais laipsniais aukščiau.

Daugiausia dėl 2004 metų Holivudo filmo „Diena po rytojaus“ („The Day After Tomorrow“) galimybė, kad Golfo srovė šylant klimatui nustos tekėjusi, yra vienas iš plačiausiai žinomų potencialių klimato kaitos padarinių, nors iš tiesų yra daugybė netikrumo, ar tai iš tiesų įvyktų.

Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) 2007 metų ataskaitoje teigia, kad „dauguma [kompiuterinių] modelių rodo, jog padidėjusi šiltnamio dujų koncentracija lems [pagrindinių cirkuliacijų Atlante] silpnėjimą, o tai lems mažiau šilumos Europoje“.

Dabar mokslininkai teigia, kad padidėjęs Adatos kyšulio srovės nuotėkis galėtų sumažinti tokį efektą.

„Tai gali reikšti, jog dabartiniais IPCC modeliais grindžiamos prognozės artimiausiam šimtmečiui yra klaidingos ir Šiaurės Atlante nebus atšalimo, kuris iš dalies atsvertų klimato šiltėjimą Šiaurės Amerikoje ir Europoje“, - teigė L. Beal.

„Vietoje to Adatos kyšulio srovė gali stabilizuoti Atlante pernešamą šilumą“, - sakė ji.

BBc rašo, kad mokslininkai nuolat ieško naujų metodų, kaip kuo tiksliau tirti ilgiems laikotarpiams sunkiai prognozuojamas vandenynų sroves.