Pastos gamyba gana pigi, tačiau savo energijos konvertavimo efektyvumu, žinoma, ji šiuo metu gana rimtai nusileidžia paprastiems fotoelektriniams moduliams.

Technologijos, sukurtos mokslininkų grupės iš Notre Dame universiteto Nanotechnologijų centro (NDnano), pagrindą sudaro kvantiniai taškai – mikroskopiniai laidininko ar puslaidininkio fragmentai, kurie turi laidininko elektronų. Kad jas sukurti, mokslininkai titano dioksido nanodaleles padengė vienu atveju kadmio sulfidu, kitu – kadmio selenitu.

Vėliau dalelės buvo ištirpdytos vandens ir alkoholio tirpale, kad būtų gauta suspensija, kuri savo konsistencija būtų panaši į dažus. Didžiausiu efektyvumu pasižymėjo „kokteilis“ iš pastos su šviesiai rudu atspalviu.

Jei užtepti pastą ant laidaus paviršiaus ir „pasmerkti“ tiesioginių saulės spindulių poveikiui, ji ims gaminti elektrą. Tiesa, maksimalus naudingumo koeficientas, kurį mokslininkams pavyko pasiekti, sudaro vos 1%. Dabartiniuose saulės energijos elementuose šis rodiklis vidutiniškai siekia 10–15%. Tačiau mokslininkai nenusimena – net jei netyčia nepavyktų padaryti efektyvesnės pastos, ją galima bus gaminti dideliais kiekiais be ypatingai didelių sąnaudų.