Anot jo, šiuo metu yra investuojama labai daug lėšų, laiko ir žmogiškųjų resursų, kad liečiamas kompiuterio arba mobilaus telefono ekranas perduotų dar daugiau jausmo. Netrukus bus sukurti tokie ekranai, kurie, perkant drabužį internetu, leis pajusti audinio tekstūrą – švelnus jis, ar kanda. „Per ateinančius penkerius metus turėsime dar daug naujų potyrių ir tai, kas šiandien atrodo neįtikėtina, bus realizuota“, – tikina A. Kavaliauskas.

Apie penkias technologijas, atversiančias žmonijai įdomesnį ir praktiškesnį gyvenimą su „IBM Lietuva“ vadovu A. Kavaliausku kalbėjosi žurnalistė Jolanta Jurkūnienė.

Kaip pildosi IBM prognozės?

Prognozės yra rizikingas dalykas, tačiau keturios iš penkių išsipildė. Viena prognozė teigė, kad mobilieji telefonai bus naudojami kasdienybėje kaip piniginė, bilietas ir t. t. Dabar mes gyvename išmaniajame amžiuje ir telefonas tikrai atstoja daugelį dalykų.

Antra prognozė sakė, kad mes vairuosime arba vaikštinėsime visai kitaip, negu važinėjome prieš penkerius metus. Jau turime spūsčių valdymo sistemas, elektroninius greičio matavimo prietaisus, kurie užtikrina saugumą. Yra kuriamos tokios technologijos, kai automobilis bendrauja su automobiliu, todėl kelionės greitai bus daug saugesnės: priekyje važiuos automobilis su profesionaliu vairuotoju, o kolona paprastų automobilių rikiuosis paskui jį. Profesionalas didžiąją dalį kelio nuvairuos už mus, o mes galėsime veikti, ką norime. Tai Lietuvoje dar neįdiegta, bet technologijos jau bandomos ir visai netrukus taps kasdienybe.

Kita technologija – tapti žalesniems, tausoti gamtą. Prieš penkerius metus sakėme, kad atsiras be galo daug naujų technologijų, kurios leis matuoti, kaip mes draugaujame su gamta, kiek ją teršiame. Atsirado daug naujovių ir mes galime stebėti, kiek sunaudojame elektros, patys nuspręsti, ar elektros prietaisus (pvz., indaplovę) geriau įjungti naktį, ar dieną.

Taip pat sakėme, kad žmonės norės ir galės sužinoti, ką valgo. Lietuvoje dar neįdiegtos, bet JAV jau yra technologijos, kurios leidžia kavinėje, restorane pasitikrinti, kur buvo užaugintos patiektos daržovės. Viskas įgyvendinama, tiesiog Lietuva – maža šalis, o technologijos brangios ir mes jų kol kas nenaudojame. Tačiau esu tikras, kad per ateinančius keliolika ar keletą metų tokių technologijų turėsime ir Lietuvoje.

Liko nepaminėta technologija, kuri nepasiteisino.

Gydymas nuotoliniu būdu neįgyvendintas tik iš dalies (50 proc.). Iš tiesų technologijos jau leidžia apžiūrėti pacientą ir diagnozuoti tam tikras ligas per atstumą, bet turime sukurti įstatyminę, gerinti techninę bazę, kad tai taptų kasdiene praktika. Per ateinančius penkerius metus technologijos pažengs taip toli, kad kompiuteris sugebės nustatyti tam tikras sveikatos problemas turėdamas tik žmogaus nuotrauką.

Kokios yra penkios technologijos, pakeisiančios mūsų gyvenimą? Pvz., galimybė paliesti daiktus per atstumą telefono ekrane?

Viena iš jų – taip. Mobiliojo pasaulio ir mobiliųjų technologijų pažanga ypač greita. Liečiamieji telefonai atsirado vos prieš porą metų, bet dabar jais naudojasi visi. Kita vertus, kai šie telefonai atsirado, dauguma skeptikų sakė, kad žmogui reikia liesti ir jausti daiktą ir kad mygtukų liečiamas ekranas niekada nepakeis (palietus kai kurių gamintojų ekraną, jis suvibruodavo). Mes iš dalies sutinkame ir investuojame labai daug lėšų, laiko ir žmogiškųjų resursų, kad ekranas perduotų dar daugiau jausmo. Žmonės pradeda vis daugiau pirkti internetu, todėl manome, kad per ateinančius penkerius metus bus sukurti tokie mobiliųjų telefonų ekranai, kurie, pvz., perkant drabužį, perteiks audinio tekstūrą (ar jis švelnus, ar šiek tiek kanda). Per ateinančius penkerius metus turėsime dar daug naujų potyrių ir tai, kas šiandien atrodo neįtikėtina, bus realizuota.

Ar šios technologijos sukels elektorinės prekybos ar pramogų industrijos perversmą?

Be abejonės, tai bus visai kita karta, kitas būdas. Girdėjau įdomią teoriją, kad dabar mes turime prekybos centrus, o po kelerių metų turėsime potyrių centrus, t. y. nueisime pažiūrėti, kaip atrodo drabužis, daiktas, bet pirksime namuose. Namuose galėsime prisijungti prie sistemų ir apžiūrėti ar net paliesti. Mes kalbėjome tik apie tekstūrą, bet pojūčius galima perduoti ir kitokiais būdais.

Jeigu jau galima paliesti medžiagą, galbūt bus galima paliesti ir žmogų, pvz., „Skype“ nubraukti ašarą?

Ateis ta diena. Nesakau, kad po penkerių metų, bet tokie dalykai įmanomi.

Teigiama, kad kompiuteriai padės žmogui praregėti, analizuoti vaizdinę informaciją.

Regėjimas yra vienas iš svarbiausių pojūčių. Šiame amžiuje turime labai daug vaizdų arba vaizdinės informacijos, kurią žmogui tenka apdoroti. Mes kuriame technologijas, kurios ilgainiui leis visą vaizdinę informaciją apdoroti kompiuteriams ir kompiuteriai, atsižvelgdami į susidariusią situaciją, galės rekomenduoti ar net priimti sprendimus. Pvz., dabar apsaugos kameras stebi žmonės, o kompiuterinės sistemos leidžia identifikuoti kažkokį anomalų reiškinį. Tarkim, oro uoste žmonės eina į vieną pusę, o vienas žmogus kažkodėl eina prieš srautą. Kamera iškart parodo budėtojui, kad vyksta kažkoks netinkamas reiškinys. Tačiau, ką daryti tokiu atveju, sprendimą priima žmogus. Jei jis tuo metu bus nusisukęs, nepastebės pranešimo, padariniai gali būti neprognozuojami. Taigi po penkerių metų vaizdinę informaciją apdoroti ir priimti tipinius sprendimus galės kompiuteriai. Taip bus ir medicinoje, tarkim, žmogus atsiųs savo nuotrauką, o kompiuteris pastebės apgamą. Ištyrinėjęs apgamą, pagal tam tikrus šablonus jis galės nustatyti, ar tai nieko tokios, ar piktybinio pobūdžio melanoma, apie kurią reikia informuoti gydytoją. Gydytojas galės kreiptis į pacientą ir užkirsti kelią didesnėms bėdoms.

Panašiai kompiuteriai ir iš aplinkinio triukšmo galės išskirti reikalingą informaciją?

Per penkerius metus kompiuteris pradės elgtis panašiai kaip žmogus. Jis galės leisti paliesti, pažiūrėti, išgirsti. Klausa žmogui be galo svarbi, o analizuojant garsus atsivers naujos erdvės. Net ir kūdikio verksmas galėtų tėvams pasakyti, ar jam kažką skauda, ar jis alkanas, ar nori dėmesio. Dabar žmonės kūdikių kartais nesupranta. Po penketo metų technologijos leis atskirti, kas yra kas. Kita vertus, jeigu gamtoje yra tam tikrų mikrofonų, net iš medžių ošimo galima nuspėti artėjantį potvynį, vėtrą ir kt. Taigi esame tikri, kad po penkerių metų pasiūlysime sprendimų, kurie leis nuspėti ir tokius dalykus.

O skaitmeniniai skonio jutikliai?

Gurmanams tai turėtų būti nuostabus dalykams – kompiuteriai galės modeliuoti skonius. Būtent kompiuteris, žinodamas vieno ar kito žmogaus mėgstamą skonį, kavinėje galės pasiūlyti, tarkim, padažą. Tai modeliavimas, įvairios informacijos rinkimas ir prisitaikymas prie konkretaus žmogaus. Ši galimybė turi privalumų, nes, atėję į restoraną, veikiausiai gausite mėgstamą maistą. Kita vertus, gurmanai, norėdami atrasti kažką naujo, gali ir išjungti tokią funkciją. Taip pat, į tam tikrus sensorius įlašinus lašelį maisto, kompiuteris jį labai greitai išskaidys ir pasakys, iš ko pagaminta. Kulinarams tai bus iššūkis, nes kiekvienas turi savo receptą, o receptai nebebus tokie paslaptingi.

Gerai ar blogai, kad už žmogų viską darys mašinos?

Mašinos tik imituos pojūčius, bet už žmogų visko nepadarys. Kita vertus, mes visada turime laisvę technologiją išjungti. Kaip ir dabar yra žmonių, kurie gali gyventi be kompiuterių.

Kaip kvapus analizuojančios technologijos saugos mus nuo pavojingų medžiagų ir bakterijų?

Jeigu tai taps tiesa, o aš tikiu, kad taip ir bus, jos mūsų gyvenimą pakeis iš esmės. Pirmiausia, išanalizavęs orą, kompiuteris galės iš karto perspėti, ar mes neužsikrėtėme gripu, ar nesergame, ar mūsų iškvepiamame ore nėra blogųjų dalelių, ir, jei prireiks, informuos gydytoją ar patį žmogų. Kita vertus, vos atėjus į susitikimų kambarį, jūsų telefonas galės pranešti, kad čia iškvėpuotas visas sveikas oras, todėl reikia išvėdinti patalpą ir pratęsti pokalbį sveikoje aplinkoje.

Visa tai galėsime turėti savo kompiuteryje? Ar reikės naujų įrengimų ir pan.?

Technologijos juda į priekį ir dažniausiai daugelis gamintojų nurodo 3–5 metų įrenginio veikimo terminą. Kaip dažnai keisti prietaisą, žmonės gali spręsti patys (taip, kaip keičia mobiliuosius telefonus). Tos technologijos veikiausiai ir bus mobiliuosiuose įrenginiuose – nereikės didelių kompiuterių. Duomenys bus apdorojami centruose, kur paprastiems žmonėms nebus reikalo keliauti, o įrenginys, kuris perteiks visą informaciją ir atliks analizę (vaizdo, skonio, garso), bus mūsų kišenėse. O kaita bus natūrali.

Tai bus panašu į programėles išmaniesiems telefonams?

Visų pirma tai bus techninė įranga, telefonas. Dabar mūsų telefonuose nėra jutiklių, identifikuojančių arba absorbuojančių orą, ir analizatorių. Žinoma, paskui, kai atsiras fiziniai įrenginiai, tai bus aplikacijos (arba programėlės), kurios apdoros visą informaciją ir, priklausomai nuo programėlės, žmonės su gauta informacija galės elgtis, kaip sugalvos.

Kaip artimiausių penkerių metų technologijų raidos prognozes sudaro IBM ekspertai? Ar jau pradėjote kažką kurti?

Mes turime jau pradėtus kelrodžius, arba projektus, ir prognozes sudarome pagal numatomą laiką, kaip greitai vystysis technologijos, kaip greitai baigsime darbus. Be abejo, mes tai jau pradėjome ir tik laiko klausimas, kada baigsime. Turime ir ilgalaikius, ir trumpalaikius tikslus. Penkeri metai – vidutinės trukmės prognozė.

Buvo labai įdomu, bet tai reiškia, kad dabar susitiksime tik po penkerių metų?

Aš jus mielai pakviesčiau po metų, nes tada galėtume pažiūrėti, ką IBM prognozavo 2008 m., kurios iš technologijų išsipildė, kurios ne, būsime per vieną žingsnį priartėję prie 2017 m. prognozių ir pamatysime, kiek judame prognozių, apie kurias kalbėjome šiandien, link.

Tai reiškia, kad jūs prognozes skelbiate kiekvienais metais?

Taip, IBM jau prieš penketą septynetą metų pradėjome skelbti penkerių metų prognozes. Anksčiau prognozuodavome dešimčiai metų, bet technologijos taip sparčiai tobulėja, kad to daryti nebegalima. Taigi mes kiekvienais metais išleidžiame prognozę, kas bus dar po penkerių metų.