Požeminio vandens atsargos greitai senka

Per pastaruosius devynis metus pasaulio požeminio vandens atsargos nuseko. Tokią informaciją pateikė NASA ir Nebraskos-Linkolno universitetas (JAV) remdamiesi informacija surinkta iš palydovų.

Vandens atsargos nyksta iš po pietinės Argentinos, vakarų Australijos, dalies JAV teritorijų, Indijos, Viduriniųjų Rytų ir Kinijos – ten, kur pastaraisiais metais buvo plečiame žemės ūkio gamyba. Žemės ūkiui reikia daug vandens, todėl kai kuriuose regionuose požeminio vandens atsargos nebespėja atsistatyti.

„Požeminio vandens lygis greitai senka visuose didžiausiuose pasaulio sausuose ir pusiau sausuose regionuose“, - sako Kalifornijos universiteto (JAV) hidrologas Jay Famiglietti.

Mokslininkas kartu su savo komanda kelis metus dirbo, kad sukonstruotu ir iškeltų į orbitą specialius palydovus tam, kad galėtų stebėti pasaulio požeminio vandens atsargų pokyčius. Prie vandens tyrimų prisidėjo ir bendras NASA bei Vokietijos aeronautikos centro palydovas GRACE.

Palydovų surinkta informacija leidžia analizuoti didelių regionų padėtį. Iki šiol sunkiausia buvo žinoti bendrą situaciją dėl valstybių sienų. Ne visos valstybės yra pajėgios surinkti tikslius duomenis apie savo teritoriją, be to, jos naudoja ir skirtingą matavimo techniką.

Pavyzdžiui Kinija neturi bendros visos šalies požeminio vandens tyrimų sistemos kokią turi daugumą Vakarų valstybių.

Žemės ūkis

Mokslininkai neabejoja, kad pagrindinis požeminio vandens „vartotojas“ - žemės ūkis. Blogiausias scenarijus – jei vandens vartojimas nebus sumažintas gali nutikti katastrofiškų pokyčių: padažnės sausros, prastės dirvožemis, mažės žemės ūkio produkcija.

Ypač daug rūpesčių kelia Viduriniųjų Rytų regionas. Daugumoje dykumų regionų naudojami gręžiniai ima vandenį iš požeminių sluoksnių, kurie sukaupė vandenį prieš tūkstančius metų, kai tuose kraštuose dar lijo. Greitai išsekinus vandens atsargos jos nebeatsistatys, nes lietūs čia reti, o iškritęs vanduo greitai išdžiūva sausoje žemėje ir nebepasiekia požeminio vandens atsargų.

Klimato kaita dar labiau pablogins šią situaciją. Dabar Žemėje drėgni regionai tampa dar drėgnesni, o sausi dar labiau sausėja. Pastaruosiuose, vandens trūkumas greitai taps milžiniška problema.

Neaišku kiek liko

Nors tyrėjai ir skambina pavojaus varpais, visgi pradėti panikuoti dar neverta. Nors palydovai gali net centimetrų tikslumu nustatyti kiek sumažėjo požeminio vandens lygis, jie negali išmatuoti kiek apskritai vandens dar liko.

Sasha Richey, J. Famiglietti komandos narė, pasakojo, kad Nubijos vandeningasis horizontas, esantis po Šiaurės Afrika, gali būti toks didelis, kad vandens dar užtektų ištisiems šimtmečiams. Kita vertus, tikslių duomenų niekas neturi.

Neskaitant visko mokslininkai pataria šalims investuoti į efektyvesnes irigacines sistemas, kurios naudotų mažiau vandens. Kitas grandiozinis sumanymas – sukurti sistemas, kurios padėtų lietaus vandeniui pasiekti požeminio vandens sluoksnius, vietoj to, kad jis nutekėtų į jūrą.