Kataklizminis didžiulės, matomos visatos pakraštyje esančios žvaigždės sprogimas gali būti tolimiausias objektas, kurį iki šiol pavyko pastebėti teleskopu.

Mokslininkai mano, kad NASA „Swift“ kosminės laboratorijos užfiksuotas sprogimas įvyko praėjus 520 mln. metų po Didžiojo sprogimo. Tai reiškia, kad jo šviesai prireikė 13,14 mlrd. metų Žemei pasiekti, praneša BBC. 

Šio atradimo detales netrukus ketinama paskelbti leidinyje „Astrophysical Journal“.

Įvykis, kurį „Swift“ užfiksavo 2009 metų balandį, astronomų vadinamas GRB 090429B. GRB reiškia gama spindulių pliūpsnį (angl. gamma-ray burst). Tai staigus didelės energijos šviesos pulsas, kurių danguje ir ieško teleskopas.

Šie pliūpsniai paprastai siejami su ypač intensyviais procesais, tokiais kaip galutinis didžiulių žvaigždžių suirimas.

„Tai turėjo būti didžiulė žvaigždė, galbūt 30 kartų didesnės masės nei mūsų Saulė“, – teigė tyrimui vadovavęs Antonino Cucchiara iš Kalifornijos universiteto.

„Neturime pakankamai informacijos, kad galėtume tvirtinti, kad tai buvo viena iš taip vadinamųjų „III populiacijos“ žvaigždžių – tai pirmos kartos žvaigždės visatoje. Tačiau neabejotinai mes esame ankstyviausioje žvaigždžių kūrimosi fazėje“, – „BBC News“ sakė jis.

„Swift“, norėdamas užfiksuoti gama spindulių blyksnius, turi reaguoti greitai, nes jie trunka vos kelias minutes. Laimei, didesnio ilgio šviesos bangų pošvytis kartais išsilaiko keletą dienų, o tai leidžia tęsti stebėjimus kitais teleskopais, galinčiais nustatyti atstumą iki objekto.

Pagal pošvyčio analizę dar savaitę prieš GRB 090429B pavyko nustatyti kitą sprogimą, įvykusį už 13,04 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Taigi trumpą laiką tai buvo tolimiausias objektas visatoje.

Apie šį įvykį (GRB 090423) pranešta netrukus, kai jis nutiko, tačiau astronomams prireikė dviejų metų tyrimų, kad galėtų tvirtai pasakyti, kad Žemę ir GRB 090429B skiria dar didesnis atstumas.

Yra ir kitų kandidatų, besivaržančių dėl „tolimiausio objekto“ titulo. 2009 metais teleskope „Hubble“ įrengus daug galingesnius instrumentus, mokslininkai, tiriantys jo darytus atvaizdus, matė galaktikas, esančias ne daug arčiau nei GRB 090429B, o potencialiai – gal ir dar toliau.

Tačiau reikia pažymėti, kad tokio tipo stebėjimuose visuomet egzistuoja tam tikras netikrumas.

„Hubble“ taikiklyje yra galaktikos – žvaigždžių sistemos. O GRB 090429B yra atskiras įvykis, viena žvaigždė. Tad šiuo atžvilgiu šiuos dalykus galima būtų atskirti.

Mokslininkai labai entuziastingai tyrinėja šiuos didžiulius nuotolius, nes taip tikisi sužinoti, kaip vystėsi ankstyvoji visata. Tai taip pat padės jiems paaiškinti, kodėl kosmosas yra būtent toks.

Jie ypač trokšta atsekti pirmąsias žvaigždžių populiacijas. Šios karštos, mėlynos milžinės turėjo išaugti iš šaltų neutralių dujų ir pasklisti po jauną kosmosą. Šios didžiūnės turėjo gyventi spindinį, bet trumpą gyvenimą ir sukurti pirmuosius sunkiuosius elementus.

Jų intensyvi ultravioletinė šviesa taip pat „kepino“ aplink jas esančias neutralias dujas, atplėšdama elektronus nuo atomų. Taip susidarė difuzinė tarpgalaktinė plazma, vis dar aptinkama tarp netolimų žvaigždžių.

Taigi GRB 090429B mokslininkus domina ne tik kaip potencialus rekordininkas, bet ir dėl to, kad jis yra iš taip vadinamosios „rejonizacijos epochos“.

A. Cucchiara teigia abejojantis, ar GRB 090429B buvo viena pirmųjų visatoje sušvitusių žvaigždžių. Anot jo, prieš ją greičiausiai egzistavo dar bent pora kartų.

„Ieškodami tolimiausių objektų, mes galime įvertinti, kada pirmieji objektai susiformavo. Tačiau jei gali aptikti tam tikrą vietą danguje, šiuo atveju – vieną žvaigždę, gali ieškoti galaktikos, kurioje ji tariamai yra, ir gali pradėti tyrinėti pirmąsias galaktikas“, – teigė tyrime dalyvavęs Paulas O`Brienas iš Leicesterio universiteto Jungtinėje Karalystėje.

„Kadangi gama spinduliai gali prasiskverbti pro dulkes, tai suteikia gerą, objektyvų būdą šioms galaktikoms ieškoti. Galima aptikti labai ryškias galaktikas, tačiau su „Swift“ galime aptikti ir mažesnes. Iš šių objektų išaugo visata, tokia, kokią matome dabar. Lyginant su žmogaus gyvenimu, mes stengiamės suprasti, kaip visata atrodė, kai buvo pradedantis vaikščioti kūdikis“, – aiškino jis.

„Swift“ misiją NASA pradėjo 2004 metais. Joje dalyvauja ir britų bei italų mokslininkai.