Saturno žymieji žiedai yra paskutinės didžiulio palydovo, kurį planeta prieš daugybę metų sunaikino, liekanos, teigiama naujame tyrime.

Palydovas, savo didžiu prilygęs didžiausiam Saturno palydovui Titanui, greičiausiai laipsniškai įskrido į planetą maždaug prieš 4,5 mlrd. metų, mano mokslininkai. Pakeliui Saturno stipri trauka nuplėšė iš ledo sudarytus išorinius palydovo sluoksnius, iš kurių vėliau susiformavo planetos žiedai, rašo tinklalapis SPACE.com.
 
Be to, šio palydovo žūtis galėjo duoti pradžią kitiems palydovams, teigiama tyrime. Per amžius iš didžiosios žieduose esančios medžiagos dalies susiformavo lediniai vidiniai Saturno palydovai.

„Šis modelis teigia, kad žiedai yra pirmapradžiai, kad jie susiformavo per tuos pačius procesus, dėl kurių Titanas tapo vieninteliu dideliu Saturno palydovu. Tai vienintelis nuoseklus paaiškinimas, kaip susidarė daug ledo turintys vidiniai palydovai“, – teigia tyrimo autorė Robin Canup iš Southwesto tyrimų instituto Boulderyje, JAV.

Dauguma išorinėje Saulės sistemoje esančios medžiagos sudaryta iš beveik vienodų uolienų ir ledo dalių. Tačiau Saturno žiedai kitokie – 90–95 proc. jų sudaro ledas. Turint omeny, kad per amžius meteoroidai užteršė juos dulkėmis ir nuolaužomis, vos susiformavę žiedai buvo sudaryti beveik vien iš gryno ledo, tvirtina R. Canup.

Tad jų kilmę sunku paaiškinti. Kai kurios vyraujančios teorijos teigia, kad žiedai susiformavo tuomet, kai į vieną iš Saturno palydovų atsitrenkė kometa, arba kai planetos trauka suardė kometą, kai ši per daug priartėjo. Tačiau tokiu būdu susidariusiuose žieduose greičiausiai būtų ir daug uolienos nuolaužų, sako R. Canup. Tačiau ji priduria, kad seniai sunaikintas Titano dydžio palydovas viską puikiai paaiškina.

Pasak JAV mokslininkės, nors dabar Saturnas turi tik vieną tikrai didžiulį palydovą – Titaną, praeityje jų greičiausiai buvo daugiau. Mat Jupiteris, pavyzdžiui, tokių turi keturis. Tyrėjai mano, kad ankstyvuoju Saulės sistemos laikotarpiu aplink Saturną susidarė keletas Titano dydžio palydovų, tačiau netrukus jie priskriejo prie planetos ir buvo sunaikinti.

Naujajame tyrime R. Canup, naudodama skaitmeninį modeliavimą, parodo, kad paskutinysis iš šių pasmerktų gigantų greičiausiai davė pradžią Saturno žiedams.

Kai Titano dydžio palydovas priartėjo prie Saturno, planetos gravitacija ėmė jį smarkiai traukti ir nuplėšė palydovo viršutinius ledinius sluoksnius. Iš jų ir susiformavo Saturno žiedai. Planetos uolingas branduolys liko sveikas ir galiausiai įsirėžė į planetą.

Šis audringas procesas greičiausiai kartojosi keletą kartų, kuomet keletas kitų Titano dydžio palydovų skriejo į žūtį. Tačiau kiekvienas naujas įvykis turėjo sunaikinti iki tol buvusius žiedus, teigia R. Canup. Tad tai, ką matome dabar, greičiausiai yra paskutinio Saturno pagriebto palydovo liekanos.

Titano dydžio palydovas greičiausiai turėtų pakankamai ledo gabalėlių nuo 10 iki 100 kartų didesnei žiedų sistemai, nei esanti dabar, suformuoti. Tačiau šie žiedai bėgant laikui galėjo trauktis, tvirtina teorija. Ledo dalelės susidurdavo ir judėjo aplink, o kai kurios pasuko planetos link ir jas pagriebė Saturnas.

Po kelerių metų mokslininkai turėtų turėti galimybę patikrinti R. Canup žiedų modelio teoriją. 2017 metais baigdamas savo misiją NASA zondas „Cassini“, dabar skriejantis aplink planetą, turėtų praskrieti tiesiai per Saturno žiedus.

„Cassini“ atliks tikslius stebėjimus, kurie, kaip tikimasi, suteiks mokslininkams daugiau žinių apie žiedų masę ir amžių, o tai pat tai, kokiu dažniu meteoroidai užteršia juos nuolaužomis.

Ši informacija turėtų padėti mokslininkams nustatyti, ar žiedai iš tiesų yra pirmapradžiai ir siekia 4,5 mlrd. metų, kaip tvirtina R. Canup modelis.