Po daugelio metų planavimo ir statybų darbų, gigantiška ALMA observatorija pradėjo savo darbą. Observatorija laikoma pačia tobuliausia tokio tipo observatorijų pasaulyje. 

Pietų Amerikoje, Andų kalnuose (Čilės teritorija) įsikūrusi observatorija kainavo per 1,3 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei 3,1 mlrd. t). Šis mokslinių tyrimų kompleksas padės astronomoms tirtis tolimiausius mūsų Visatos kampelius.

Markas McKinnonas, ALMA projektų vadovas, netvėrė džiaugsmu: „Mes atkeliavome čia, į vieną atokiausių pasaulio kampelių, kad pastatytume sudėtingiausią observatoriją pasaulyje! Prieš dešimtmetį tai buvo tik svajonė, dabar ji jau stovi ir veikia“.

Nuotraukoje matomas vaizdas - tik observatorijos testavimo rezultatas. Ateites fotografijos bus geresnės kokybės, nes bus įjungta daugiau antenų. Nuotraukoje matoma Antennae galaktikos (dar žinomos NGC 4038 ir 4039 vardais) yra dvi susidūrusios spiralinės galaktikos, esančios už 70 tūkst. šviesmečių, Varno žvaigždyne. 

Radioteleskopai skirti tokie jautrūs, kad gali užfiksuoti ir labai šaltus objektus, pvz. dujų ūkus, kuriuose formojuosi naujos žvaigždės ir planetos.

ALMA teleskopai išdėstyti vienas nuo kito dideliais atstumais, bet veikia kaip komanda. Juos valdo galingas superkompiuteris, kurio darbiniai pajėgumai 17 kvadrilijonų (1,7 x 1016) operacijų per sekundę. Šio kompiuterio pagalba kiekvienas signalas sujungiams į vieną bendrą vaizdą.

Šiuo metu observatorija turi 16 veikiančių radioteleskopų, bet dar 66 turėtų būti baigti įrenginėti 2013 m. Šis observatorijos centras susilaukė ir didelio astronomų susidomėjimo. Šiuo metu svarstomi net 900 prašymų, iš kurių, deja, bus patenkinti tik apie 100.

Observatoriją bendrais pajėgumais statė Kanada, JAV, Japonija daugelis Europos valstybių. Šiek tiek prisidėjo ir pati Čilė.