Klaipėdos ir Šiaulių universitetai, kurių vadovai antradienį pasirašė Konsorciumo steigimo sutartį, studentais programas užpildyti tikisi ne tik dėl stiprinamo bendradarbiavimo, bet ir dėl brangstančių studijų Didžiojoje Britanijoje.

"Mes negalime sustabdyti emigracijos, mes negalime pagerinti demografinių rodiklių, nors reikėtų stengtis, bet mes galime "pasidžiaugti" kai kuriais dalykais - dėl to, kad Anglijos vyriausybė pakėlė studijų mokestį nuo 3 iki 9 tūkst. svarų. Aš manau, važiuojančių studijuoti į Didžiąją Britaniją skaičius ženkliai sumažės", - BNS antradienį dėstė Šiaulių universiteto rektorius Vidas Lauruška.

Klaipėdos ir Šiaulių universitetai, kaip skelbta dar prieš prasidedant mokslo metams, turi daugiausiai specialybių, į kurias šiemet nesurinkta studentų.

Klausiamas, ar antradienį uostamiestyje pasirašytas susitarimas nereiškia ketinimų sujungti universitetus, V.Lauruška sakė, kad tai ateityje tai gali atsitikti.

"Savaime suprantama, ateityje galbūt taip ir bus", - teigė jis.

Pagrindine pasirašyto susitarimo priežastimi įvardijamas "lengvesnis problemų sprendimas".

"Ieškome bendrų sąlyčio taškų, sričių, kuriose galime bendradarbiauti. Tai įforminus bendradarbiavimas darosi lengvesnis", - kalbėjo rektorius, pažymėjęs, kad universitetai bendrus projektus vykdė ir iki šiol.

1991 metais įsteigtame Klaipėdos universitete, įstaigos pateikiamais duomenimis, mokosi apie 10 tūkst. studentų, veikia 7 fakultetai, 2 studijų ir 3 mokslo institutai.

Šiaulių universitetas įkurtas 1997-aisiais reorganizavus Šiaulių pedagoginį institutą ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetą. Universitete veikia 8 fakultetai, yra Tęstinių studijų institutas.

BNS primena, kad daugiausiai šiemet nerentabilių specialybių - Klaipėdos universitete (12), tarp jų - evangeliškoji teologija, medicinos technologijos, įvairios vokiečių, lietuvių ir rusų kalbų, muzikos ir dailės programos. Antroje vietoje pagal stojančiųjų "numarintas" programas - Šiaulių universitetas, kuriame abiturientai nepanoro studijuoti fizikos, pradinukų ugdymo, dailės ir rusų filologijos - iš viso 7 programų.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, studentų iš Lietuvos daugiausia Jungtinėje Karalystėje - praėjusiais mokslo metais ten mokėti 2325 mūsų šalies piliečiai.