Šiuolaikiniai žmonės neandertaliečiams tikriausiai kėlė didesnę grėsmę nei stichiniai veiksniai, tokie kaip itin smarkūs šalčiai arba ugnikalnių išsiveržimai, teigiama pirmadienį paskelbtoje studijoje, kuriai vadovavo Didžiosios Britanijos mokslininkai.

Atliekant tyrimą, kurio rezultatai buvo paskelbti mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, remtasi vulkaninių pelenų analize, kuri parodė, jog didžiausias žinomas ugnikalnio išsiveržimas Europoje įvyko jau beveik visiškai išnykus neandertaliečiams.

Mokslininkai ištyrinėjo vulkaninių pelenų sluoksnius Graikijoje, Egėjo jūroje, Libijoje ir keturiuose urvuose centrinėje Europoje, susikaupusius per Kampanijos ignimbritų išsiveržimą, įvykusį prieš maždaug 40 tūkst. metų.

„Mūsų rezultatai patvirtina, kad didelio ugnikalnio išsiveržimo ir smarkaus klimato atšalimo bendras poveikis nesukėlė ilgalaikio poveikio neandertaliečiams arba ankstyviesiems šiuolaikiniams žmonėms Europoje, - nurodoma šioje studijoje. - Darome išvadą, kad šiuolaikiniai žmonės kėlė didesnę konkurencinę grėsmę čiabuvių bendruomenėms negu gamtinės katastrofos.“

Neandertaliečiai gyveno dalyje Europos, Centrinėje Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose apie 300 tūkst. metų, tačiau išnyko prieš maždaug 40 tūkst. metų. Dėl jų išnykimo priežasčių tebevyksta karšti mokslininkų ginčai.

Ankstesnėse hipotezėse buvo teikiama, kad šiuos stačiomis vaikščiojusius, bet kresno sudėjimo urvinius žmones išstūmė šiuolaikiniai žmonės, tačiau jų saulėlydį taip pat galėjo paspartinti virtinė itin atšiaurių žiemų.