Britų muziejuje saugoma mumija Taksi vairuotojui išreiškus norą, jis buvo mumifikuotas ir pavadintas „Tutan-Alanu“. Procedūrą transliuos per televiziją.

Išgirdęs negailestingą medikų diagnozę 61-erių plaučių vėžiu sergantis vyriškis priėmė netradicinį sprendimą – jis nusprendė pasiaukoti mokslui ir tapti mumija, kuria galės džiaugtis ateities kartos, rašo telegraph.co.uk.

Mokslininkai jau du dešimtmečius stengiasi išaiškinti senovės egiptiečių balzamavimo technikos paslaptis. Sausio mėnesį klastingai ligai atėmus iš Alano Billiso gyvybę, mokslininkai galėjo balzamavimo įgūdžius pagaliau išbandyti, o mumifikavimo procesą bei rezultatą parodyti dokumentinėje televizijos laidoje.

„Žmonės jau ilgus metus savo kūnus paskiria mokslo labui. Jei nebūtų savanorių, nebūtų ir svarbių mokslo atradimų“, – dar prieš mirtį laidos kūrybos komandai kalbėjo ponas A. Billisas. „Eksperimentavimas – tai nuolatiniai bandymai tol, kol pagaliau pavyksta. Jei nepavyksta, tai juk ne pasaulio pabaiga, ar ne? Jei mano mumifikavimas nepavyks, man bus nebesvarbu – juk aš jau nieko nejausiu“, – toliau svarstė jis.

Vyriškis sakėsi jaučiąs apmaudą tik dėl to, kad negalės stebėti laidos, kurioje rodys jo balzamavimo procedūrą. Tačiau guodėsi bent tuo, kad tokią galimybę turės jo vaikaičiai.

Pono Billiso našlė, 68-erių Jan Billis, pritarusi savo velionio vyro sprendimui po mirties mumifikuotis, džiaugėsi tapusi pirmoji pasaulyje moterimi, turinčia vyrą-mumiją.

Stephenas Buckley, chemikas-archeologas po procedūros sakėsi esąs patenkintas mumifikavimo rezultatu – jis pagaliau įveikė vieną iš didžiausių paslapčių, gaubusių senovės Egipto faraonus.

Baigęs tris mėnesius trukusią balzamavimo procedūrą Sheffield Medico-Legal centre, jis juokavo: „manau, jis atrodo geriausiai iš visos 18-tos dinastijos per 3000 metų“.

Pati mumifikavimo procedūra buvo ne iš paprastųjų. Ją sudarė keli labai svarbūs etapai. Pirmiausia mokslininkų-balzamuotojų grupė per 6 cm ilgio pjūvį kairėje kūno pusėje išėmė visus gyvinius organus, išskyrus širdį. Mat pagal egiptiečių išmintį šis organas kūne paliekamas.

„Neįtikėtina, kad per tokią nedidelę ertmę galima tiek daug išraukti – net plaučius“, – negalėjo atsistebėti profesorius Peteris Vanezis, dalyvavęs organų šalinimo operacijoje.

Tuomet kūnas buvo sterilizuotas alkoholiu ir prikimštas mažais drobiniais maišeliais – taip atkurta natūrali kūno išvaizda ir kūno svoris.

Kitas žingsnis – 5 savaičių trukmės kūno džiovinimas sūrioje vonioje, prieš tai jį ištepus bičių vašku ir sezamo aliejumi.Būtina pabrėžti, kad druska, naudota voniai ir skirta pašalinti vandeniui iš kūno, buvo speciali egiptietiška, pavadinimu „natron“.

Vienas iš svarbiausių reikalavimų yra tinkamai prikimšti kūną drobės maišeliais, kad šis nuolatos būtų panardintas po sūriu vandeniu.

Po išmirkymo druskingoje vonioje A. Billiso kūną džiovino specialioje aukštos temperatūros ir žemo drėgnumo kameroje – tipiškomis Egipto klimato sąlygomis.

Tuomet jis buvo apvyniotas drobės tvarsčiais tam, kad tęstųsi džiūvimo procesas ir saugomas nuo šviesos ir vabzdžių.