Po vasaros atostogų grįžę studentai ir moksleiviai, tingiai prisėdo į pabodusį mokslo suolą. Tačiau apsnūsti neleido netrukus prasidėjęs mokslo festivalis „Erdvėlaivis „Žemė“. Ir nors renginys buvo skirtas įvairaus amžiaus žmonėms, jis labiausiai domino būsimus studentus. Apie mokslą aukštųjų mokyklų patalpose pasakojo ne kas kitas, kaip tikrieji universitetų ir kolegijų dėstytojai. Taigi moksleiviai mokslo renginiuose dalyvavo paskatinti smalsumo ne tik daugiau sužinoti, bet ir pamatyti „studentišką“ aplinką. Patys studentai į mokslo renginius atėjo norėdami sužinoti daugiau, išplėsti savo žinių akiratį. O kiti atvyko sudominti naujomis žiniomis apie mokslą.

Šįmet mokslo renginių festivalis prasidėjo nuo pasakojimo apie žmogaus galimybių ribas ir smegenų struktūrą, o baigėsi pažintimi su debesų kompiuterija ir Vilniaus universiteto (VU) superkompiuteriu. Kadangi superkompiuteriai (ir dar Lietuvoje) – tikrai ne kasdieninės temos, šioje paskaitoje apsilankė ir portalo technologijos.lt žurnalistas.

Į paskutinį festivalio renginį susirinkusiems dalyviams VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) lektorius Eduardas Kutka pirmiausia paaiškino, kas yra debesų kompiuterija: „tai naudojimasis informacinių technologijų (IT) priemonėmis (kompiuteriniai tinklai, serveriai, programinė įranga ir t.t.) jų neturint“. Skamba taip, lyg tai būtų neįmanoma?

„Esminis debesų kompiuterijos privalumas – galimybė naudotis IT priemonėmis ir infrastruktūra tik tada, kai to reikia. Kadangi paslaugos gaunamos internetu iš kitose vietose įrengtų serverių, mes galime sutaupyti“, - pasakojo E. Kutka.

Daugeliui gerai žinomos interneto milžinės „Google“, šiandien galinčios mums pasiūlyti naudotis informacijos paieška internete, el. paštu, žemėlapių ir net palydovinių vaizdų peržiūra ir galybe kitų naudingų priemonių, daugelis teikiamų paslaugų taip pat veikia debesų kompiuterijos principu. Kad galėtume naudotis minėtomis paslaugomis, mums tereikia kompiuterio, prijungto prie interneto. Plačiuoju pasauliniu tinklu pasiekiame gal net ne pačiai „Google“ priklausančius serverius, tačiau paslauga vis tiek galime naudotis.

Debesų kompiuterija pasitarnauja tuomet, kai reikia pasiekti daug vienoje vietoje sukauptos informacijos. Pavyzdžiui – bibliotekų archyvai ar jau minėti „Google“ palydoviniai vaizdai. Be to, debesų kompiuterija suteikia galimybę naudotis ir papildomais resursais - tai lyg išsinuomoti papildomą kompiuterį, norint kuriam laikui padidinti darbo našumą. Skirtumas tik tas, kad visi resursai ir paslaugos pasiekiami prisijungus internetu. Dėl to tai ir vadinama „debesų“ kompiuterija.

„Lėktuvų gamyklos taip pat naudojasi debesų kompiuterija. Pavyzdžiui, dabar projektuojant lėktuvus ir apskaičiuojant reikalingą variklio galingumą, sparnų išlenkimą, tai daroma kompiuterinėmis programomis. Bet pastariesiems skaičiavimams atlikti, apdorojama daug duomenų, o tai reiškia, kad reikalingas ir galingas kompiuteris. Lėktuvų gamyklai neapsimoka įsigyti superkompiuterį, nes jį naudotų palyginti retai ir trumpam laikui“, - iliustruodamas situaciją, E. Kutka paaiškino, kuo debesų kompiuterija naudinga net ir didelėms įmonėms.

Susipažinusi su debesų kompiuterija, grupė smalsuolių patraukė link didžiojo VU kompiuterio. Ekskursiją pravedė ir apie universiteto superkompiuterį (kurių universitetas turi du – pirmąjį įsigijo 2006 metais, o šį – 2011 metų pradžioje) pasakojo Matematikos ir informatikos fakulteto Skaitmeninių tyrimų ir skaičiavimų centro Virtualių skaičiavimų laboratorijos vedėjas Rolandas Naujikas.

Šis ir visi kiti superkompiuteriai nėra skirti žaisti. Galingas, daugiau kaip 1700 branduolių, procesorius reikalingas mokslininkams atlikti sudėtingus skaičiavimus, su kuriais vargiai susidorotų įprastas kompiuteris. R. Naujikas atidaro šarvuotas duris ir vedasi mus, kad parodytų, kaip atrodo šis galingas įrenginys. Iš pirmo žvilgsnio – telefoninių komunikacijų spintos, bet iš tiesų tai VU superkompiuterio „smegenys“, beje, didžiausios Lietuvoje. Šis superkompiuteris gali talpinti net 650 TB (terabaitai) duomenų, o jo sparta siekia – 25 TF (teraflopus).

Esant tokiam kompiuterio galingumui ir atminties kiekiui, reikalingas ir geras aušinimas – tam už sienos įrengta speciali patalpa. Čia matome ir to paties superkompiuterio priešingą pusę, iš kurios galima išimti ir įdėti informacijos kaupiklius – standžiuosius diskus. Pasak R. Naujiko, besirūpinančio, kad VU superkompiuteris dirbtų sklandžiai, diskai genda gana dažnai – per savaitę jų tenka keisti po kelis. „Bet tai nėra kliūtis, kadangi diskai keičiami net neišjungus kompiuterio. Sistema net nespėja suprasti, kad buvo išimtas diskas. O informacija dėl to taip pat nedingsta, mat tuo metu perkeliama į likusią talpyklos dalį“, - pasakoja R. Naujikas.

Jau minėta aušinimo sistema – tai galingi kondicionieriai, nuo lubų pučiantys šaltą orą, o jis nukreiptas į superkompiuterio vidų, perskrosdamas aušina visą sistemą. Temperatūra šioje patalpoje nuolat siekia 18 laipsnių. Nors ekskursijos metu superkompiuteris veikė tik „budėjimo“ rėžimu, visa įranga skleidė gana didelį garsą, todėl susišnekėti čia sudėtinga – patraukėme atgal už durų.

Ekskursantai netruko suprasti, kad namų kompiuterio naudotojui net per visą gyvenimą nepavyktų išnaudoti šio superkompiuterio privalumų. Kad ir kaip smalsu – jis nes tam skirtas.

R. Naujikas priminė jau lektoriaus E. Kutkos pateiktus pavyzdžius, kuriose srityje šis įrenginys gali pasitarnauti: „superkompiuteriai skirti ne įprastoms kasdienėms operacijoms atlikti, bet sudėtingus skaičiavimus, būtinus tolimesniems darbams ar tyrimas, įvykdyti. Teoriškai, šis superkompiuteris vienu metu gali atlikti 25 trilijonus operacijų per sekundę. Pavyzdžiui, net ir norint apskaičiuoti nanodalelių savybes, būtų išnaudoti ne visi šio superkompiuterio resursai, tad vienu metu juo gali naudotis net keletas žmonių – galima vykdyti skirtingas operacijas. Panašiai, kaip ir namų kompiuteryje įjungus keletą programų vienu metu“.

Manoma, kad jau netolimoje ateityje medicinos progresas dar paspartės, nes norint rasti atsakymus, kaip išgydyti vienas ar kitas ligas, bus pasitelkiami superkompiuteriai. „Galima sumodeliuoti žmogaus smegenis ar visą kūną ir tokį modelį naudoti tyrimams vietoje tikro žmogaus. Juk niekas nenorėtų, kad gydytojai eksperimentuotų su jūsų kūnu ir pjaustinėtų laboratoriniais tikslai“, - šypsosi paskaitą dėstęs E. Kutka. Kadangi dirbti su tokiais kompiuteriniais modeliais reikia labai daug kompiuterio resursų, čia geriausiai pasitarnauja superkompiuteriai.

Tačiau debesų kompiuterija gali būti naudinga ne tik mokslininkams, bet ir paprastiems namų kompiuterio naudotojams, nes „Google“ ateityje siūlys kompiuteryje nediegti tradicinės operacinės sistemos, o vietoj to naudotis jos kuriama „Chrome“ operacine sistema, kuriai tereikia sąsajos su pasauliniu tinklu. Operacinė sistema turėtų pasirodyti 2011 metų pabaigoje arba jau kitais metais.}

Debesų kompiuterija jau dabar suteikia galimybę naudotis duomenų bazėse esančia informacija, nors jos ir nėra jūsų kompiuteryje. Netrukus galėsime išbandyti ir kompiuterio operacinę sistemą, kuri veiks tik per internetą. Kuo dar mus nustebins debesų kompiuterija, sužinosime visai greitai – pastarųjų metų naujovės įrodo, kad informacinės technologijos tobulėja vis greičiau.