Kosminis zondas „Voyager 1“ kirsti ribą, ties kuria baigiasi Saulės sistema ir prasideda tarpžvaigždinė erdvė, turėtų šiek tiek anksčiau nei planavo mokslininkai. Apie tai byloja paties zondo ir jo „kolegos“, Saturno apylinkėse dirbančio zondo „Cassini“ atsiųsti naujausi duomenys. „Voyager 1“ bus pirmasis žmonių sukurtas objektas, paliksiantis Saulės sistemą.

Mokslininkų skaičiavimu, vėliausiai, kada tai gali nutikti, yra 2012-ųjų pabaiga. Šiuo metu tarpžvaigždinės erdvės pionierius iš Saulės sistemos beorę erdvę skrodžia 183,6 tūkst. km/h greičiu, t. y., per sekundę nuskrieja 51 km. Tokiu greičiu aplink Žemės rutulį „Voyager 1“ apskrietų per maždaug 15 min., o per metus nukeliauja daugiau, nei pusę milijardo kilometrų. Dabar „Keliautojas“ kerta heliosferos – milžiniško burbulo, kurį sudaro iš Saulės išspinduliuotos dalelės, – paribius.

Astronomai kol kas tiksliai nežino, koks yra heliosferos paribių skersmuo, tad neįmanoma numatyti, kada tiksliai zondas paliks Saulės sistemą ir kirs heliopauze vadinamą Saulės sistemos ribą, ties kuria Saulės vėjas nusilpsta tiek, jog nebegali „nupūsti“ tarpžvaigždinės erdvės vėjo dalelių. Remiantis dabar turimais duomenimis, manoma, jog heliosferos paribiai gali driektis 16-22,5 mlrd. km atstumu nuo Saulės, o labiausiai tikėtinas nuotolis tarp Saulės ir heliopauzės – 17,7 mlrd. km. „Voyager 1“ nuo Saulės nutolės šiuo metu yra kiek daugiau nei 17 mlrd. km, tad kirsti heliopauzę gali bet kuriuo metu.

Saulės vėjo silpimą 34-erius metus keliaujantis „Voyager 1“ užfiksavo praėjusį pavasarį. Tuomet duomenys rodė, jog Saulės vėjo greitis siekė 241 tūkst. km/h. Dabar prietaisai rodo, jog per tą laiką zondas pasiekė nuotolį, kur iki šiol nenumaldomai silpęs Saulės vėjas „Voyager“ atžvilgiu galiausiai visai liovėsi „pūtęs“. Tai reiškia, jog Saulės vėjo dalelės dabar juda zondo greičiu (183,6 tūkst. km/h).

Mokslininkai šį faktą pirmiausiai vertino kaip anomalijos indikatorių. Tačiau kai nuo šio vasario Saulės vėjas taip ir „nebeatsigavo“, pradėta manyti, jog šis susiduria su vis didesniu tarpžvaigždinės erdvės magnetinio lauko slėgiu. Tai liudija, jog zondas jau pasiekė ploną Saulės sistemos ribą.

„Dabartiniai duomenys prieštarauja teorijoms, kurios numatė staigų perėjimą iš heliosferos į tarpžvaigždinę erdvę, – pastebi Džonso Hopkinso universiteto (Johns Hopkins University) fizikos laboratorijos specialistas Stamatijas Krimigis (Stamatios Krimigis). – Tai reiškia, jog mums teorinius modelius reikės šiek tiek pakoreguoti.“

Tai – antras svarbus „Voyager 1“ kelionės įvykis per pastarąsias savaites. Neseniai informavome, jog kosminis zondas pasiekė ir keliauja keista Saulės sistemos pakraštyje esančia „magnetine puta“, kurią sudaro 150 milijonų kilometrų skersmens magnetinio lauko burbulai.

Toliausiai nukeliavusio dirbtinės kilmės Žemės objekto brolis dvynys „Voyager 2“ šiuo metu yra nukeliavęs maždaug 14,5 mlrd. km, tad heliopauzę jis turėtų pasiekti vėliau už „Voyager 1“. Abu kosminiai zondai į erdvę buvo paleisti 1977 m. Per tą laiką jie pirmieji praskriejo pro Jupiterio ir Saturno, taip pat Urano bei Neptūno sistemas. Pastaruosius du dujinius milžinus iš visų paleistų zondų aplankęs yra tik „Voyager 2“. Abu kosminiai aparatai pasinaudojo tolimųjų planetų gravitacija ir prieš leisdamiesi į tarpžvaigždinę erdvę, gerokai pasididino savo kreiserinius greičius.

NASA su abiem zondais ryšį palaiko kasdien. Mokslininkai galės pranešti, kuomet „Voyager 1“ atsidurs tarpžvaigždinėje erdvėje – joje turėtų būti pastebėtas žymus neigiamas karštųjų heliosferos dalelių kiekio pokytis šaltų tarpžvaigždinės plazmos dalelių naudai. Beje, kas tiksliai gali nutikti, kai „Voyager 1“ išeis iš Saulės sistemos, niekas nežino. Tiesa, apie tai turėtume sužinoti visai netrukus.