Penki tūkstančiai žmonių tėvelio laidotuvėse. Šį faktą neabejotinai ir po penkerių, ir po dešimties metų atsimins dabar dar šešiametė Drąsiaus Kedžio dukrelė. Atsimins ir neabejotinai paklaus mamos ar globėjos, kas toks buvo jos tėvas, kad su juo atsisveikinti atėjo tiek žmonių.

Kokią istoriją ji tada išgirs? Tai priklauso, pirmiausia, nuo to, su kuo gyventi jai nulems teismai.

Jei mūsų teisėsauga, kaip iki šiol, baimindamasi visuomenės reakcijų, priims bet kokius sprendimus, kad tik nesulauktų dar didesnio pasipiktinimo, tikėtina, D. Kedžio dukra, kaip ir dabar, bus auginama tetos.

Tuomet turbūt Kedytei bus papasakota visa pedofilijos istorija su visomis smulkmenomis. Juk ir dabar vienu pagrindinių teisėjos Neringos Venckienės argumentų, kodėl jos brolio dukra negali gyventi su mama Laimute Stankūnaite, yra ne tai, kad mama galbūt ją vėl parduotų (jei iš tikrųjų taip pasielgė anksčiau), o tai, kad motina esą privers dukrą pamiršti visą tvirkinimo istoriją.

Ką tai reiškia? Kad pati N. Venckienė niekaip nesiliauja šešiametei priminti, kas buvo (o gal ir nebuvo) su ja daroma prieš kone trejus metus?

Pagaliau, net jeigu Kedytė pamirš tėvelio laidotuves, jei jai bus papasakota kokia nors kita istorija, tai kaip D. Kedžio dukra bus apsaugota nuo interneto? Visagalio interneto, kuriame ji galės atpažinti ir pati save, pasakojančią apie „sysalus“, ir paskaityti apie nužudymus spalį, ir, galiausiai, pamatyti mirusio tėvo nuotrauką.

Jei visa tai galėtų matyti tik pati mergaitė, dar nieko. Deja, tai matys visi jos būsimi klasės draugai (o iki mokyklos jai teliko vos metai) ir vėliau bendrakursiai. Vaikai yra žiaurūs. Ir interneto visų jų tėveliai tikrai nepaslėps. Dabar ne 1990-ieji, kai klasės draugai žinojo apie tave tiek, kiek papasakosi. Žaidimo taisyklės smarkiai pasikeitė.

Taigi, jei reikėtų įvardinti teisėsaugos klaidas tiriant vadinamąją pedofilijos bylą, tai pirmiausia tektų kalbėti apie pačias ištakas - apie netinkamą reagavimą į D. Kedžio skundus, privedusį kaunietį prie savo dukros asmens duomenų paviešinimo. Tai, kad mergaičių, o ir kitų įtariamųjų asmenybės tapo žinomos visai Lietuvai - viena didžiausių teisėsaugos klaidų, kurios iki šiol nėra, o gal ir nebegali būti ištaisytos.

Suteikti galimybę pradėti naują gyvenimą mergaitei dar bent iš dalies galima ir dabar. Tačiau laikinasis generalinis prokuroras teigia, kad iki šiol niekas iš pedofilijos bylos dalyvių neatėjo pas jį ir nepaprašė apsaugoti mergaitę. Apsaugoti ne apstatant plačiapečiais apsauginiais, bet suteikiant naujo gyvenimo viltį. Pasak laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas Raimondo Petrausko, iki šiol nei mergaitės mama, nei globėja nepaprašė suteikti mergaitei naują tapatybę - vardą, pavardę, asmens kodą, pagaliau, gyvenamąją vietą.

Rodos, pasinėrusi į klanų paieškas ir sąmokslo teorijų kūrimą, pačią svarbiausią bylos dalyvę - mergaitę pamiršo ne tik visuomenė, bet ir jos artimieji.

Kova Venckams, atrodo, pasidarė svarbesnė už pačią globotinę. Per laidotuves jie leido filmuoti ne tik patį mirusįjį, bet ir jo dukrą. Anksčiau po namus vedžiodavęsi žurnalistus tik patys, galiausiai „tv žvaigžde“ paverčia ir šešiametę, nes reikia naujų argumentų - pusmetį tą patį rodžiusios laidos reikalauja šviežienos.

Tai pačiai liguistai kovai, pamiršdamas dėl ko visa tai daro, atrodo, buvo pasidavęs ir pats D. Kedys. Siųsdamas savo mergaitės vaizdo įrašus, kuriuose ji pasakoja tikrą ar tariamą tvirkinimo istoriją, visam pasauliui D. Kedys nepasistengė net uždengti jos veido, ar apsaugoti asmens duomenis. Jis tuomet tai pavadino kova su pedofilų klanais, bet ar padėkos tėvui dukra už tokią „kovą su pedofilais“, po kurios kol kas tik pati mergaitė neteko ne tik tetos, tėvo, bet ir, galiausiai, savo privatumo, savo asmeninės laisvės, vaikystės...?

Nemanau, kad D. Kedys turėjo tylėti, jei iš tiesų jo dukra patyrė prievartą. Tačiau net ir tokiu atveju, pirmiausia, ką jis turėjo padaryti, tai pagalvoti apie savo vaiko jausmus ir ateitį. 

Tiesa yra svarbu, bet dar svarbiau, ką  toji tiesa atneš pačiai nukentėjusiajai.

Ar nuslopus aistroms dėl teisminių ginčų, buvo ar nebuvo tvirkinta mergaitė, neatsitiks taip, kad visa kita liks neaišku, o auka jau bus paaukota? Be iki šiol žuvusių trijų žmonių galiausiai nuo tėvo kovos su pedofilais labiausiai kentėti visą gyvenimą gali tekti tik pačiai mažiausiai pedofilijos bylų dalyvei.