Pereiti į pagrindinį turinį

Atsakymas Vakarų ir monopolijų mylėtojams

2011-04-29 20:58
Atsakymas Vakarų ir monopolijų mylėtojams Atsakymas Vakarų ir monopolijų mylėtojams Atsakymas Vakarų ir monopolijų mylėtojams Atsakymas Vakarų ir monopolijų mylėtojams Atsakymas Vakarų ir monopolijų mylėtojams Atsakymas Vakarų ir monopolijų mylėtojams Atsakymas Vakarų ir monopolijų mylėtojams Atsakymas Vakarų ir monopolijų mylėtojams Atsakymas Vakarų ir monopolijų mylėtojams

Straipsnis apie tai, kaip monopolijos apgaudinėja ne tik savo kolonijas Europoje, bet ir savo liaudį, eikvodamos biudžeto pinigus ir varydamos į skolas šalį. Su siaubingomis, keturiolika trilijonų viršijančiomis skolomis, į krizę įvariusiomis visą pasaulį.

O Kinijoje paskelbta apie pirmąjį moksliškai pagrįsto planinio vystymosi penkmetį. Ir kai dar po dviejų trijų penkmečių Europa nubus, ji tebus atsilikusi, išvogta, nekonkurentabili amerikiečių kolonija.

Iš Didžiosios Lietuvos, užėmusios plotą nuo Baltijos iki Juodosios jūros, teliko pavadinimas. Nuo tų laikų, kai 1361 m. vokiečių pulkai sugriovė Kauno tvirtovę ir 1363 m. toje pat vietoje pastatė savąją. O mes rengiame Hanzos dienas, lyg tai būtų miesto šventė. Tai kas gi įvyko prieš tūkstantį metų? Kokia istorija galim tikėti: vokiečių, lenkų, švedų ar nepriklausomos Lietuvos, tarnaujančios visiems trims?

1361 m. Kaunas (Cawen) pirmą kartą paminėtas kryžiuočių heroldo Vygando Marburgiečio kronikoje.

1361 m. pavasarį didžiulė Kryžiuočių ordino kariuomenė, vedama paties magistro Vinricho fon Kniprodės, su rinktiniais Vokietijos, Anglijos ir Italijos riteriais, apsiautė pačią lietuvių pasienio gynybinės sistemos širdį – mūrinę Kauno pilį. Jos įgula gynėsi iki paskutinio žmogaus, krito beveik visi kariai, į nelaisvę pateko pilies gynybai vadovaujantis Kęstučio sūnus Vaidotas. Balandžio 16 d. kryžiuočiai po mėnesį trukusios apgulties tvirtovę paėmė ir sudegino.1363-iaisiais sudeginto Kauno vietoje arba netoli jo iškilo vokiečių Gotesverderio pilis.

Manau, kad greitai gali nebelikti Lietuvos vardo. Sostinė bus Palemone, o Lenkijos sostinė persikels į Vilnių. Vakarai tos minties neatsisakys, jiems reikalinga Rusijos rinka, o ne nepriklausoma Lietuva. Jei klausytume komentarų, gali paskui tekti vėl  prašyti rusų, kad padėtų mums susigrąžinti Vilnių, Mėmelį ir Kuršių neriją.

Kaip sako užsienio ekonomistai, atsilikusi, Vakarų suregztos revoliucijos sugriauta  agrarinė valstybė per tris penkmečius nuėjo tokį šalies industrializacijos kelią kaip Anglija per du šimtus metų. Per žmonijos istorijoje neregėtai trumpą laiką pasiruošusi karui su visa Europa ir jį laimėjusi.

Pavyzdžiui.  Pas mus jau penkis penkmečius valstybę, sukurtą Tarybų Sąjungos, griauna partijų klanai ir tam nesimato galo.Korėjos karą prisiminiau todėl, kad jeigu amerikiečiai būtų buvę stipresni už  „atsilikusią Tarybų Sąjungą“, tai nebūtų buvę Šiaurės Korėjos ir tuo labiau Vietnamo, iš kurio jie gėdingai pabėgo, paliko net jiems tarnaujančius budelius.

Priminsiu atvejį, kai Paldiskyje prie Talino mus rengė tarnybai naujame povandeniniame kreiseryje. Teko atstatyti apleistą artilerijos dalinį.

Stebėjomės, kodėl vietoj raketų atstatome senas patrankas. Pasirodo, Korėjos kare viena bandomąja sausumos dalinio salve buvo nuskandinti keli amerikiečių laivai, besiruošiantys išlaipinti desantą.

Visas septintasis JAV laivynas (apie 300 laivų) ir flotilė „Jos didenybė“, atsisakę išlaipinti desantą, skubiai paliko Šiaurės Korėją pamanę, kad pataikė ant minų. Laivai lūžo perpus. Nuo tada šis ginklas tapo įslaptintas ir tik vėliau imta jį pardavinėti ir naudoti kaip ir seriją kitų salvinės ugnies reaktyvinių sistemų „Točka U“. Jų veikimo principas – sviedinys ore lekia 100 ar daugiau kilometrų plokščia trajektorija virš miesto ar rajono, ten skyla į dešimt atskirų sviedinių, kurie parašiutais nusileidę į 300 metrų aukštį, naudojant vaizdo kamerą, šauna tiksliai  į taikinį. Viena salve gali nukauti daugiau kaip tūkstantį tankų ir nepadaryti žalos taikiems miestų gyventojams.

Pigiai ir patikimai.

Amerikiečiai meta bombas iš lėktuvų, taikydamiesi per palydovus, bet dažniau pataiko į savus arba taikius gyventojus. Brangu, per daug brangu ir nepatikima. Vėl apgaudinėja, kad išpumpuotų pinigus žvaigždžių karams. 

Štai kodėl gruzinai tankistai metė savo tankus ir bėgo iš Osetijos – amerikiečiai instruktoriai nepadėjo.

Rusijoje yra tiek užslaptintų ginklų, kad jų užtenka visam pasauliui sunaikinti ne vieną kartą. Todėl noriu paaiškinti kietagalviams, kad jus apgaudinėja, kai priverčia ginkluotis ir ieško neparankaus diktatoriaus. Pagal statistiką Korėjoje karas buvo pralaimėtas todėl, kad tarybiniai lėktuvai su tarybiniais pilotais pasirodė geriau nei amerikiečiai. Štai praradimų statistika: vienas „Migas“ su tarybiniu lakūnu – daugiau kaip 80 įvairių rūšių JAV lėktuvų. Kai Korėjos lakūnai pradėjo skraidyti „Migais“, jie neišlaikė šios mašinos apkrovos, iš ausų pasipylė kraujas. Tada statistika buvo tokia: vienas ir dešimt.

Jei numušta 900 „Migų“, kaip tvirtina Vakarų ir monopolijų mylėtojai, vadinasi, pagal statistiką turi būti numušta 9000 JAV lėktuvų, jeigu juos valdė korėjiečiai. O jei juos pilotavo tarybiniai lakūnai, tai amerikiečiai neturėjo tiek lėktuvų. Tikiuosi, kam reikia, ras reikalingą statistiką, kad vėl mus apgautų. Tik nereikia rusiškai, gal iš karto lenkiškai.

Tarybiniai atominiai laivai buvo projektuoti su užduotimi du ir daugiau kartų pranokti amerikiečių. Man atrodo, kad jiems tai pavyko dešimteriopai geriau. Tarybų Sąjungoje laivų buvo daugiau kaip šimtas, o Amerikai, kad ji sukurtų paritetą, reikėjo tūkstančio, todėl ji atsisakė šios programos. Amerikiečiai patys pripažino, kad juos šioje srityje TSRS aplenkė 20 metų, ir priėjo išvadą, kad geriau pasirašyti taikos sutartį, nes teks kapituliuoti, kaip Korėjoje ir Vietname. Apgailestauju, bet JAV monopolijos liko be butaforinių užsakymų ir be milžiniško pelno.

O Persitvarkymo Tarybų Sąjungoje išdavikai privertė vietoj raketų gaminti puodus, kad jūsų žmonos nepavydėtų vakarietiškiems puodams.

Šiandien Ukrainoje, „Južmaš“ gamykloje gamina tramvajus, o su seniau nurašyta šios gamyklos produkcija amerikiečiai iki šiol skraido į kosmosą. Jie skraidė į tarybinę stotį, kol bendromis pastangomis su Rusija sukūrė naują.

Aš kalbu todėl, kad žinau, 1998 m. nupirkau gamyklą „Dnepropress“, kuri gamina unikalią įrangą „Južmaš“ gamyklai. Prisiminkite, koks kilo skandalas Vakaruose, kai pardavė unikalų presą prancūzų lėktuvui „Miraž“ gaminti. Kai pradėjo gaminti tramvajus, gamykloje neliko užsakymų ir teko ją parduoti. Beje, joje iki šiol gamina patrankų vamzdžius ir parduoda Iranui, kaip ruošinį. Jeigu iraniečiai turi tokį sviedinį, kuris atitinka rusišką „Točka U“, tai agresoriams mažai nepasirodys. Gal todėl amerikiečiai nelenda ten, bet kuriuo atveju neskuba lįsti.

TSRS povandeniniam laivynui priklauso mažiausiai trys absoliutūs pasaulio rekordai: tarp jų nėrimo į gylį, povandeninės eigos greičio ir žmogiškosios ištvermės. Visi šie rekordai liko nepagerinti.

„K-162” kuris vadinasi “Auksinė žuvelė“, kuri pasiekė greičio rekordą

Tarybinį povandeninį laivą „K–162“ amerikiečiai vadino „Sidabriniu banginiu“. Dar vienas pavadinimas – „Auksinė žuvelė“. Kodėl buvo toks pavadinimas? Laivas buvo kuriamas ir statomas lygiai 10 metų. Per tą laiką titanas, iš kurio buvo sukurtas tvirtas laivo korpusas, priartėjo prie aukso kainos. 1969 m. gruodžio mėnesį „K–162“ pasiekė neregėtą greitį po vandeniu – 44,7 mazgų, arba 82,8 km/val.

Įsivaizduokite 100 metrų ilgio, 6000 tonų sviedinį, skriejantį beveik 90 km/val. greičiu. Žinoma, „K–162“ buvo pastatytas ne tam, kad būtų gerinami rekordai po vandeniu  maratono Europa–Amerika trasoje. Jis buvo sukurtas, visų pirma, Atlanto vandenynui kaip povandeninis greideris, galintis pavyti patį greičiausią taikinį ant vandens. Pavyzdžiui, lėktuvnešį, ir taip pat vikriai atsiplėšti nuo persekiotojų.

Laivas “K-278”, kuris pasiekė gylio rekordą

1984 m. rugpjūčio 4-oji. Būtent tą dieną kitas tarybinis atominis povandeninis laivas „K–278“ įvykdė neregėtą pasaulio karo laivybos istorijoje panėrimą po vandeniu – jo gylio matavimo prietaisų rodyklės sustojo ties 1020 m žyme. Nė vienas iš pasaulio karo povandeninių laivų negalėjo slėptis tokiame gylyje po vandeniu tūnančiais ledkalniais – vandens slėgis juos būtų sutraiškęs į šipulius. Tačiau šio laivo ekipažas buvo apsaugotas daugiau negu tvirtais titano šarvais.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų