3 mln. litų. Daug tai ar mažai? Ar miestas šiandien gali sau leisti jų atsisakyti? Vilniaus taryba kartą jau nusprendė: negali. Apsisprendusi ir Kauno, Klaipėdos valdžia. Tačiau rytoj Vilniaus meras vėl kviečia pusryčių su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) atstovais ir kelia tą patį klausimą dėl NT mokesčių lengvatos už neparduotus būstus.

Iš kur toks užsispyrimas ginti verslo interesą? Juk šioje temoje argumento apie naudą miestui ir miestiečiams nėra nei vieno.

Tai labai aiškiai suvokia Kauno miesto meras. „Miesto biudžetui tai atsilieptų dvigubai, nes sumažėtų gaunamos pajamos iš mokesčių ir Finansų ministerija sumažintų miestui skiriamas dotacijas”, – sako Andrius Kupčinskas savivaldybės pranešime spaudai.

Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija šiandien nepritarė mokesčių lengvatai, kurios prašė LNTPA. „Tokios lengvatos taikymas vienai ar kitai verslo grupei gali iškreipti konkurencines sąlygas rinkoje“, – pastebi Kauno politikai.

„Sunkmečiu net ir nedideli pinigai savivaldybei praverstų. Nereikėtų išjunginėti apšvietimo Vilniaus mieste“, – ankstesnėje diskusijoje vilniečius mokė Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

Teisūs yra ir šią temą aptarinėjantys interneto portalų komentatoriai, statytojams siūlantys paprastą išeitį: parduokit tuos butus už tikrą rinkos kainą ir nereikės mokėti mokesčio!

Taip pat norėčiau pastebėti, kad sprendimas dėl NT mokesčio savivaldybėms yra svarbus ne tik dėl pinigų – jis svarbus iš principo, nes tai yra vienas iš nedaugelio sprendimų dėl įplaukų į miesto biudžetą, kurį miesto valdžia šiandien gali savo nuožiūra priimti.

Todėl galima sakyti, kad šis mokestis yra savivaldos instituto simbolis. Jo atsisakydamas miestas savo noru atsisakys tos ir taip menkos tikrosios savivaldos ir liks visiškai priklausomas nuo šalies biudžeto. Ir paskolų, be abejo.