Vis stengiamės sukurti malonų ir patrauklų Vilnių sau ir svečiams. Todėl keistos ir prastos diskusijos apie taksi vairuotojų lupikavimą vežant keleivius iš oro uosto į miesto centrą.

Kaip suprantu, vietiniams rodyti radijo stočių dažnį kaip kelionės kainą nedrįstama, bet miesto svečiai moka nepagrįstai dideles kainas. Kaina nustatoma pagal svečio kalbą ar patiklumą. Ne vienam  kelionė į miesto centrą yra kainavusi daugiau kaip šimtą litų. Paradoksas, bet taksi kompanija  pavadinta ,,Pigus taksi“.

Daug diskusijų, bet mažai sprendimų, o taksi vairuotojai ir toliau vežioja keleivius už beprotiškas kainas, neadekvačias kuro, transporto ir darbo sąnaudoms. Niekam nėra malonu būti kvailinamam.

Dar būnant Vilniaus miesto meru yra tekę nemažai kalbėtis su Taksi paslaugų teikėjų asociacijos nariais ir spręsti nelegalaus verslo stabdymo galimybes, siekiant užtikrinti, jog būtų imtasi logiškų ekonominių sprendimų bei veiklos principų, laikomasi kultūros bei etiketo klientų atžvilgiu. Visada buvau už saugius, techniškai tvarkingus, ekologiškus, patogius ir, žinoma, legalius taksi automobilius.

Problemą sukūrė prieš kelis metus Susisiekimo ministerijos ministro įsakymas, kuris atėmė teisę iš Savivaldybių tarybų nustatyti maksimalius kelionės taksi įkainius.  

Pagal dabartinę Susisiekimo ministerijos tvarką, taksi kompanijos pačios nustato kelionės kainą, gali ją keisti kada nori ir kiek nori. Praktiškai visas civilizuotas pasaulis nustato aukščiausią galimą kelionės taksi kilometro kainą ir kompanijos konkuruoja tarpusavyje, kas suteiks geriausią paslaugą nustatyto tarifo rėmuose. Daugelis miestų turi net fiksuotą kainą kelionei iš oro uosto iki miesto centro.

Ši informacija pateikiama viešai miestiečiams ir svečiams. Valstybė sugeba reguliuoti ir nustatyti elektros, šilumos ar kitas, ženkliai sudėtingiau skaičiuojamas kainas, todėl nustatyti maksimalų taksi kilometro įkainį vieni juokai. 

Todėl mano siūlymas labai paprastas – už esamą netvarką atsakinga Susisiekimo ministerija. Ir jei ministras pakeistų savo pirmtako įstatymą bei suteiktų įgaliojimus  miestų savivaldybių taryboms nustatyti maksimalius taksi tarifus, neabejoju, kad nesusipratimai bei netvarka baigtųsi.

Pagaliau būtų apgintos sąžiningai dirbančios taksi įmonės ir vairuotojai.

Visada sakiau,  kad taksi labai svarbi miesto visuomeninio gyvenimo ir susisiekimo dalis. Net trejus metus, būnant sostinės meru,  teko siekti teisės, kad  taksi automobiliams būtų leista važinėti viešojo transporto kelio juostomis, kad būtų aiškios veiklos taisyklės bei išnyktų nelegalus verslas, o plačiai išvystytos taksi paslaugos ir konkurencija garantuotų prieinamas kainas keleiviams.