Nemuno krantinėje galima pamatyti nelabai malonų asmeninio keršto atvejį. Nuo pat Santakos iki Panemunės tilto ant krantinės plytelių žmogus nepatingėjo surašyti savo "nuomonę" apie žinomą Lietuvos poetę. Jos pavardė ten minima, o epitetai itin įžeidžiantys. Ir tokie užrašai tęsiasi šešis kilometrus. Susisiekiau su poete, ji pasakė kas tai galėjo padaryti, tačiau juk nepagautas – ne vagis. Šiaip ar taip, pasibaisėtinas atvejis, rodantis kiek mūsų visuomenėje atviro chamizmo.

Tai rodo ir kitas reiškinys, kuris apibūdinamas kaip "delfio komentarai". Jie būdingi ne tik minimam tinklalapiui, bet ir daugeliui kitų, kur, pasislėpus už nieko nesakančių slapyvardžių, įmanoma pilti pamazgas ant ko tik nori. Rašytojas Sigitas Parulskis vien dėl to liovėsi rašyti į "Šiaurės Atėnus", nes nuolat tų srutų sulaukdavo. Pasirodo, net ten pakakdavo viešo chamizmo, ką jau kalbėti apie mažiau intelektualius leidinius.

Visiškai suprantu kritiškus pasisakymus, net labai aštrius, net piktus, tačiau jie turi būti apie publikaciją, o ne patį autorių. Deja, neretai kliūva autoriui, kurio komentatorius nepažįsta, tačiau išvadina kvailiu, girtuokliu ar ubagu. Paprastasis chamizmas, perfrazuojant žinomo Michailo Romo filmo pavadinimą.

Domėjausi, kaip su tuo yra kitose šalyse. Anglijoje ir Švedijoje tai neįmanoma. Ne tik dėl to, kad visuomenės kultūra daug aukštesnė, bet ir dėl to, kad policija išsyk imasi tirti, kas tie internetiniai chamai. Pas mus tai irgi daroma, bet tik išimtiniais atvejais, tad srutų srautai tebepilami ir komentarų geriau apskritai neskaityti. Nors tarp jų būna tikrai konstruktyvių ir įžvalgių, tačiau perskaitai kokio anoniminio chamo vogravimus –  ir diena jau sugadinta.

Esama ir rafinuoto chamizmo, toks yra ir staiga išgarsėjusio "Charlie Hebdo" atvejis. Būtina solidarizuotis su leidiniu, patyrusiu tokią baisią teroristų ataką, tačiau su atvirai chamiška jo estetika ir ideologija solidarizuotis atsisakau. Nežinau, kodėl visuomenėje tiek chamizmo. Visa tai kyla iš kultūros stygiaus, asmeninių bėdų ir labai stipraus nevisavertiškumo komplekso. Faktiškai kiekvieno internetinio srutų pylėjo galima gailėtis, elgeta, sėdintis šventoriuje su ištiesta ranka, už jį kur kas geresnis.

Tad gal galėtų Kauno komunalinės tarnybos nuplauti minėtus užrašus nuo krantinės plytelių. Kitaip jie liks ilgam ir gimdys naujus chamus. Chamizmas užkrečiamas.