Kauno teismai ir teisėsaugininkai, atrodo, jau užsikrėtė šventine nuotaika bei nusprendė pasidalyti gerumu, atlaidumu ir su savo klientais – nusikaltėliais ir kitais įvairaus plauko degeneratais.

Praėjusį savaitgalį Kauno patruliai nuolankiai trypčiojo vieno forto prieigose, kol buvo griaunama paveldo saugoma ledainė. Griovėjų mandagiai prašė sustoti. Čia ne tik apie jokį jėgos panaudojimą, bet ir apie griežtesnį žodį nebuvo kalbos. Juk Kalėdos ant nosies.

Vietos gyventojai pasakojo beveik anekdotinę situaciją, kad patruliai neslėpė nežinantys, kaip sustabdyti įžūlius griovėjus. Vienam iš gyventojų pasiūlius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, staiga vienas iš pareigūnų tarsi praregėjo: apie tai juk kažką mokėmės. Tik ar nebus jis tą paskaitą praleidęs, o gal ir ne vieną?

Galbūt gyventojai ir perdėjo su šiuo pasakojimu, bet vis iek net baisu įsivaizduoti, kas būtų, jeigu kažkas nuspręstų nugriauti Kauno pilį. Pareigūnai viską tik stebėtų, pašviesdami griovėjams savo automobilių švyturėliais? Tai juk būtų galima traktuoti kaip pagalbą artimui?

Gailestingumas jau užvaldė ir Kauno apylinkės teismą. Enriko Daktaro pagrobėjas, verslininkas iš Tauragės, matyt, parašė laišką su savo norais Kalėdų Seneliui (o gal teisėjui). "Manau, kad šiame teisme yra vyrų, kurie suvokia, kas iš tiesų įvyko", – viltingai prieš kelias savaites teisme pareiškė Arūnas Pukelis.

Ir vakar posėdžių salėje sklandė gailestingumo dvasia, ir atsirado vyrų, kurie suprato Šviniaus širdgėlą. Verslininkas joks pagrobėjas. Jis – riteris ir moters garbės gynėjas.

Na ir kas, kad Kauno centre E.Daktaras buvo įgrūstas į automobilio bagažinę, pavėžėtas į mišką, namo grįžo smarkiai sumuštas. Tai menknienis, už kurį Tauragės bachūrui teks numesti šiek tiek arbatpinigių – 2 tūkst. eurų. Šis nuosprendis tarsi įteisino keliones automobilių bagažinėse. Kalėdos stebuklų metas, nors tie stebuklai ir primena siaubo pasakas, virstančias realybe.