Ką tik pasibaigė Rusijos Dūmos rinkimai (jeigu juos taip galima vadinti), kurių pasiektas rezultatas V. Putino netenkino, nors jo „Vieninga Rusija“ ir „laimėjo“ apie 50 proc. balsų, tačiau dabar yra intensyviai paišomi geresni rezultatai. Tų nedemokratinių rinkimų rezultatų naktiniai protokolai keliauja į šiukšlių dėžes, o į internetą keliami V. Putino įgeidžius tenkinantys skaičiai.
Kam jam to reikia? Didesnis V. Putino diktatūros palaikymas atriš rankas ir leis nutraukti ar pristabdyti vadinamąją specialiąją karinę operaciją, o iš tikrųjų brutalią intervenciją į Ukrainą.
Taip pat nereikės kišti po ukrainiečių dronais rusų rekrūtų, kurių diktatorius per mėnesį praranda po 30 tūkstančių. Neliepsnos naftos perdirbimo gamyklos vos už 18 km nuo Kremliaus bei Peterburge ar Sibire. Nesproginės karinių prekių ir ginklų sandėliai, pasibaigs diktatoriaus generolų žudynės – ukrainiečiai jau pasiuntė į aną pasaulį apie 20 rusų generolų.
Kitas signalas – rusų melagių karalius S. Lavrovas, pragydęs rugsėjo 23 d. Jungtinių Tautų Taryboje, kad Rusija nesirengia stabdyti savo specialiosios karinės operacijos. Pakeliui apkaltinęs Europą noru pasinaudoti kovų sustabdymu, kad „aprūpintų Kyjivo režimą ginklais“.
S. Lavrovo pareiškimus reikia suprasti atvirkščiai, kai jis sako ne – bus taip, kai sako taip – bus ne. Tą nesunku pastebėti bent jau pasidomėjus jo giesmėmis per pastaruosius V. Putino invazijos į Ukrainą ketverius su puse metų.
Beje, ir ta priežastis – neleisti per atokvėpį Europai aprūpinti „Kyjivo režimą ginklais“ irgi yra iš melagysčių stalčiaus. Lyg Europa per karą neaprūpina Ukrainos ginklais, lyg Rusija sugeba šį procesą kaip nors stabdyti.
Galvos neguldau, bet jau galime ruoštis V. Putino invazijos į Ukrainą pabaigai dar šiemet.
(be temos)
(be temos)
(be temos)