Tarpukariu buvo dainuojama: "Kiekvieną sekmadienį Laisvės alėja labai pagražėja ir vis praplatėja." Pastaruoju laikotarpiu ji "gražinama ir platinama" jau dešimt metų, tad sekmadienių jau 500. Ir kol kas – veik nieko. Tačiau štai skelbiama, kad bus pradėti darbai ir ji "pasikeis neatpažįstamai". Nereikia, kad neatpažįstamai, net neatpažįstamai pasikeitusi žmona kelia baimę, o čia – pagrindinis Kauno simbolis.

Rekonstrukcijos vizualizacijose viskas atrodo gražiai ir tvarkingai. O kylantys klausimai šie:

1. Rekonstrukcijos tempai ir etapai. Tokie darbai neišvengiamai sutrikdys daugelio alėjos kavinių ir parduotuvių darbą, tad verslininkai ir jų klientai bent jau galėtų žinoti: kur, kada ir kiek tai truks.

2. Ar bus apsiribota vien grindinio ir mažosios architektūros keitimu, nes Laisvės al. nėra vien grindinys. Siūlomų savaime išsiskleidžiančių skėčių idėja man įdomi, bet vargu ar pasiteisins praktiškai.

3. Pastatai. Ar bus kompleksiškai žiūrima į alėją kaip vientisą organizmą ir imtasi priemonių, kad vėl neiškiltų toks stikliniu prezervatyvu apmautas šedevras, kaip priešais savivaldybės langus? Prie "Omnitel" tadžmahalo jau beveik pripratau, o prie šito niekaip nesugebu. Kaip ir prie to, kad vietoj "Merkurijaus" jau keleri metai turime akliną tvorą ir dar keleri metai turėsime.

4. Kiemai. Į kai kuriuos pasukęs, tiesiogine prasme krinti į vilkduobes. Ar bus galvojama, kaip atgaivinti bei renovuoti ir tuos kiemus, juk alėjos infrastruktūra gali plėstis ir į juos, kaip daugybėje pasaulio miestų. Automobilių parkavimas irgi turi būti sprendžiamas, jis rūpi ir verslininkams, visiems aišku, kad joks kaubojus nejos į salūną, šalia kurio nėra kur pririšti arklį.

5. Elektrinė konkė. Čia jau visiški Naujieji Vasiukai, matyt, norima nušluostyt nosį Vilniui, kuris tramvajaus neturės, o mes va, tik šnaj – ir paleisim. Kam jos reikia? Sunku paeiti kilometrą pėsčiomis, pakeliui apsilankant kavinėse ir parduotuvėse, pabendraujant su sutiktais pažįstamais? Be to, tai potencialiai pavojinga, nes alėja į visas puses zuja vaikai, lįsdami net po dviračiais. Bėgiai yra slidūs, be to, už jų užkliūnama.

Taigi, klausimų esama įvairių, tačiau jau yra viltis, kad kurį nors sekmadienį rasime alėją "pagražėjusią ir paplatėjusią". Ir galbūt to sekmadienio dar sulauksime.