Idiotizmas buvo natūrali nežinojimo būsena, tad antikos žodį "idiotas" ramiai galime versti "paprastas žmogus", mūsiškai – runkelis. Žinome, kad valdžia linkusi laikyti runkeliais daugelį mūsų, tačiau pačioje valdžioje "paprastų žmonių" (žinoma, kabutėse) nė kiek ne mažiau ir jų sprendimai, kol dar neįgyvendinti, kelia juoką, o įgyvendinus – ašaras.

Visi girdėjome, kaip mūsų premjeras kalba angliškai – niekas nieko nesupranta. Blogiau tai, kad niekas nieko nesupranta ir kai jis kalba lietuviškai, tarkim, apie prekybcentrių kainų politiką. Ką gi, vienas "paprastas žmogus" bando paaiškinti kitų "paprastų žmonių" sprendimus, kad ir 52 proc. prekybinį antkainį, o to gi nepaaiškinsi visiems suprantamai – tenka pasitelkti barokinę "paprasto žmogaus" (čia specialiai nevartoju graikų sugalvoto žodžio, dar kas įsižeis) retoriką.

Kitiems "paprastiems žmonėms" pasirodo, kad Senamiestį labai papuoš masyvūs nerūdijančio plieno stovai dviračiui pririšti, kurie ten tinka kaip karvei balnas. Tačiau reikia statyti, nes atvažiuos koks olandas dviračiu, o jo nėra kur dėti (ir čia – o stebukle! – miestas išgirsta miestiečių nuomonę ir per parą tų vamzdžių nebelieka. Tikrai retas atvejis). Vis dėlto užsieniečių mieste per mažai, tad ką čia dar padarius, gal duosime aviakompanijai pusę milijono – tegu gabena. Nesvarbu, iš kur, kokius ir tai, kad jie išsyk išvažiuos į Vilnių, pinigus juk davėme ir paukščiuką grafoje užsidėjome.

Vienas "paprastas žmogus", einantis atsakingas pareigas, neseniai pareiškė, kodėl užsieniečiai nevažiuoja į Kauną. Pasirodo, jie čia neturi šalia ko fotografuotis, tad gal pristatykime visas pakampes skulptūrų. Žinant viešųjų pirkimų praktiką ir "paprasto žmogaus" skonį, tokia perspektyva itin gąsdinanti. Na, gal neatsiras tokio architektūrinio kliedesio, koks žadamas dubajizuojamame Vilniuje, tačiau tuoj čia pamatytume kokį eilinį Tado Gutausko arba Juozo Ruzgo "šedevrą". Lėšos būtų panaudotos, o pagrindinis naujosios statybos objektas, kuriame noriai fotografuojasi užsieniečiai, ir toliau liktų "Akropolis".

Minėtas "paprastas žmogus" deklaravo ir pagrindinį numatomų skulptūrų kriterijų: "Vienur gali kam nors nosį patrinti, kitur – pilvą, sugalvoti norą, o Kaune tokių dalykų labai mažai." Na, toks kriterijus labai gražiai vaikiškas, tik visai ne tuo vaikiškumu, kurį turėjo galvoje Kristus, sakydamas: "Jei nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į Dangaus Karalystę". Nes Kristus sakė dar ir taip: "Juos pažinsite iš jų darbų." Prisiminkite tai, "paprasti žmonės" valdžioje.