Sekime procesus

Pastatų vaiduoklių Kaune kiek tik nori, tačiau prestižiniuose rajonuose jų daug mažiau. Senamiestyje, Laisvės al. ir aplinkui jų veik neberasi, tad šviesios ateities statytojai keliasi kitur. Tarkime į Žaliakalnį, vieną unikaliausių ir jautriausių Kauno rajonų. Neseniai atsirado naujas statinys priešais buvusią radijo gamyklą. Statinys neblogas, tik dabar šioje sankryžoje matome nemenką architektūrinę kakofoniją. Tačiau labiausiai akis drasko šalia esantis visiškai apleistas paminklinis kino teatras "Daina". Įsigijo žmonės kadaise ir nežino, ką su juo daryti.

Regis, panašiai nutiko ir su sovietiniu griozdu Pelėdų kalne, šalia pirmosios Čiurlionio galerijos. Kelis kartus perparduotas pastatas pagaliau įgijo šeimininkus, kurie kažką nori daryti. Ką? Panašu, kad irgi nežino, nes iš pradžių norėjo čia įkurti vaikų darželį, kuris paminklinėje ramioje teritorijoje yra visiška nesąmonė. Dabar atsirado loftų idėja, maždaug, darbinės, negyvenamosios patalpos menininkams kurti. Jei taip ir būtų, tai duok dieve sveikatos tiems savininkams. Bet pagalvokime.

Tai tam tikras "kabantis namas": pats namas yra, o sklypo jis neturi. Sklypo reikia, teritorija paminklinė, tad galima prigiedoti visokių gražių dainelių, kad tik visi neprieštarautų įsigyti sklypo.

Galvokime toliau. Pastatas kažkiek kainavo, jo renovacijai žadama skirti beveik 800 tūkst., nemažai kainuotų ir įsigyti sklypą, taigi – gerokai daugiau kaip milijoną. Savininkai šią kainą patrigubintų, nes reikia pelno. Vadinas, tai būtų labai brangūs loftai. Nežinau nė vieno menininko, kuris sukištų tiek pinigų, kad galėtų kartais atvažiuoti patapyti. Neišvengiamai tai būtų butai turtingiems žmonėms, su visa jų infrastruktūra: džipais, šeimomis, šunimis, šašlykinėmis, draugais ir vakarėliais. Žaliakalnio bendruomenė ir menininkai puikiai supranta, kad naujieji gyventojai neatsižvelgtų į teritorijos unikalumą, be to, ir pati teritorijos aura pasikeistų neatpažįstamai. Tad pagrįstai protestuoja.
Investuotojams sklypas būtinas. Jis priklauso valstybei ir negali būti dalinamas. Tačiau kiekvienam pastatui gali būti priskirtas sklypas, kažkas tai administruoja. Ir jei jis, nepaisant visų protestų, bus skirtas, vadinasi, tas kažkas "paėmė" ir paėmė daug. O tada jau sudie sakraliai Pelėdų kalno erdvės dvasiai.

Jei rašytojas parašo prastą knygą, trenkei ją lauk ir viskas, bet jei įvykdomi tokie invaziniai projektai, jie Kauno veidą sudarko ilgam. Tad, sekime procesus.