Kauno politikai, valdininkai ir net solidžių valstybinių įstaigų vadovai, atrodo, susirgo pinigų karštine. Jie taip ir ieško progų, kaip sau, giminaičiams ar draugams parūpinti vieną kitą valdišką litą.

Šiai traukai neatsispyrė ir viena brangiausiai apmokamų Kauno advokačių, miesto tarybos narė Aušra Ručienė. Kauniečiai turbūt jau ploja katučių, kad nuo šiol ji gins ne tik pagarsėjusius nusikaltėlius, bet ir jų interesus. Deja, nemokamo sūrio nebūna – iš miesto biudžeto politikei ir kelioms jos kolegėms mes visi atseikėsime 230 tūkst. litų. Daug ar mažai? Garsiajai advokatei tai išties gana menka suma. Na, bet aukštakulnių kolekciją ji galės atnaujinti.

Meile pinigams nuo miesto politikų neatsilieka ir valdininkai. Visoje Lietuvoje taip ir sukasi kalbos ir tyrimai apie "vaikščiojančius" vokelius. Tačiau ir čia Kaunas subtiliai išsiskiria. Mūsų valdininkus labiau išgarsino ne kyšiai, o prabangūs tualetai. Vieną konteinerį prie pilies pastatė už 500 tūkst. litų, o pačioje pilyje įrengė dar vieną tupyklą už 200 tūkst. litų. Pastaroji net neveikia, bet ant priėmimo akto parašą dėjęs savivaldybės paveldosaugininkas Rimgaudas Miliukštis čia nemato jokių problemų ir net jau svaičioja apie dar vieną išvietę. Suprantama, juk svarbiausia – išleisti pinigus.

Litų traukai neatsparūs ir medikai. Kauno klinikų milijoniniai viešieji pirkimai vilioja daugelį verslininkų. Sklinda legendos, kaip vienas ar kitas laimėjo viešąjį konkursą. Bet nepagautas – ne vagis? Štai ir dabartinis Klinikų vadovas naivuoliams atkerta: na ir kas, kad jis Jurkevičius, na ir kas, kad tonas duonos daugiau kaip už 700 tūkst. litų parūpins pusbrolis, kitas Jurkevičius? Viskas teisėta. Buvo viešieji pirkimai, Klinikų vadovas esą nusišalino ir svarbiausia – jis pats pusbrolio duonos, atvežtos iš Lazdijų, net nevalgo. Šis motyvas galutinai įtikina, kad jokio interesų konflikto nėra. Pasakėlės pabaiga.