Žvelgiant iš perspektyvos, galima kelti prielaidą, jog šie besibaigiantys metai buvo geri. Jie buvo lyg kokybiškas, brandus, naujų skanėstų prisodrintas gero filmo puikus tęsinys. Pvz., "Terminatorius 2: Paskutiniojo teismo diena" (1991) arba "Žiedų valdovas: dvi tvirtovės" (2002).

2014-ieji buvo fatališki ir grėsmingi. Juos geriausiai įkūnytų atominės bombos sprogimas arba viesulas, artėjantis tavo namų link, o jau 2015-ieji buvo švelnesni.

Taip, smurto, žudynių ir skerdynių buvo dar daugiau, tačiau iš karto po jų pasireikšdavo masinis idiotizmas ar fantasmagoriškas farsas, kuris numalšindavo nerimą bei grąžindavo tikėjimą šviesesne ateitimi.

Kaip ten bebūtų, verta savęs paklausti: "Ką mes per šiuos metus išmokome?" O pamokų 2015-aisiais gavome išties nemažai, tad ir reikėtų reziumuoti svarbiausias jų.

1 pamoka. Kas benutiktų gyvenime, demokratinio pasaulio (JAV ir ES) pilietis turėtų puoselėti du dalykus – žodžio laisvę ir humoro jausmą. Jau pačioje metų pradžioje buvo pasikėsinta į šias kertines modernios demokratijos vertybes. "Charlie Hebdo" redakcijos užpuolimas ne tik įrodė, jog islamo teroristai siekia vieno – absoliutaus dabartinės Europos kultūros sunaikinimo. Diskusijos, prasidėjusios po šio teroro akto, priminė, jog ir tarp europiečių yra nemažai asmenų, kurie mielai uždraustų tą ar aną, o kai kuriuos menininkus už pastarųjų įžūlumą irgi išsiųstų Anapilin. Šių žmonių sąrašas ilgas, ir tai ne tik užsimaskavę islamo teroristai, bet ir tie, kurie formaliai kovoja už laisvę, lygybę bei pakantumą (pvz., feministės), yra pasiryžę uždrausti ir palaužti neįtinkančius satyrikus. Tą įrodė "Hekelberio Fino" knygos išėmimas iš privalomų skaitinių sąrašo JAV mokyklose.

2 pamoka. Net ir visa pasaulio meilė neapsaugos nuo buvusio KGB biurokrato įniršio. Kartą gyveno Borisas. Jį mylėjo moterys, o jis – jas. Pagal politinę doktriną Borisas buvo klasikinis liberalas, reprezentuojantis nykstančią šviesių Rusijos žmonių rūšį. Šiems nesiseka politika, nes tokio tipo žmonės didžiajai daliai Rusijos gyventojų kelia pasišlykštėjimą – inteligentai, ypač liberalių pažiūrų, jiems primena ponus-aristokratus bei kitus "buržujus". Bet Borisas neprarado optimizmo, bandydamas reabilituoti sveikąsias tautiečių savybes. Ateitis šviesėjo, atrodė, kad jo pastangos išganys bent penkiasdešimt procentų Rusijos, tačiau vieną vakarą pakeliui namo privažiavo mašina ir pykšt pokšt: nebėra Boriso. Jo tiesioginis priešas – toks Vladimiras, buvęs KGB biurokratas. Amerikietiški liežuviai plaka, esą jis ir užsakęs nužudymą.

3 pamoka. Jeigu esi vokietis, lakūnas, gimei gruodį, sergi depresija ir ką tik išsiskyrei su mergina: nė už ką nesėsk prie lėktuvo šturvalo. Išeik atostogų. Kas žino, gal virš Alpių tau kils noras sekti Trečiojo Reicho sąjungininkų japonų kamikadzių pėdomis. Keleiviai ir kolegos nenusipelnė mirties, kad ir kaip tau būtų sunku tai pripažinti. Jeigu pažįstate šį apibūdinimą atitinkantį asmenį, būtinai jį perkalbėkite arba nugirdykite. Negražu propaguoti alkoholio vartojimą, bet kas ten žino, gal išgelbėsite 150 gyvybių?

4 pamoka. Jei savo valstybei išsiderėsite blogesnes sandorio sąlygas, nei partneriai siūlė iš pradžių, galite būti išrinkti į valdžią antrą kartą. Vyrukai iš Graikijos, pasivadinę "Syriza", perkėlė K.Markso ideologiją į naują lygmenį, esantį už sveiko proto ribų. Iš pradžių begėdiškai meluodami laimėjo rinkimus, vėliau erzino savo politinius-ekonominius partnerius, taip privesdami žemyną prie chaoso ribos. Paskui surengė referendumą, klausdami liaudies: priimti taupymo sąlygas ar ne. Galų gale graikų tautai atsakius neigiamai, surengė pirmalaikius rinkimus, kuriuos vėl laimėjo ir pasirašė dar blogesnių sąlygų sutartį, nei ES galvos siūlė istorijos pradžioje. Jeigu "Frankfurto mokykla" yra postmodernus komunizmas, tai "Syriza" veikla yra postpostmodernus socializmas. Be to, ši partija ir visa graikų nacija iš dalies paneigė savo tautiečio Herakleito teiginį, jog antrą kartą į tą pačią upę neįbrisi. Kita vertus, Alexis Tsipras – nebe valstybės galva, o "Hario Poterio" burtininko Voldemorto antrininkas – nebe finansų ministras.

5 pamoka. Įmonės pavadinimas tiesiogiai proporcingas jos karmai bei reputacijai. Ar ką nors stebina, jog antras ir žiauresnis šiais metais Prancūzijoje įvykęs teroro išpuolis daugiausia gyvybių nusinešė per roko grupės, pasivadinusios "Mirties metalo ereliais", koncertą?

6 pamoka. Jeigu techninė informacija painioje istorijoje nesutampa su oficialiai deklaruojama Kremliaus versija, ją galima pakeisti arba paskelbti nepasiekiama. Skrido Rusijos lėktuvas, kaip jau įprasta, vėl pažeidė NATO šalies sienas, bet šis sykis buvo lemiamas. Lėktuvą numušė Turkijos raketa. Prasidėjo dar vienas įprastas metų konfliktas. Rusija skelbė, kad Turkijos sienos nebuvo pažeistos ir ši tyčia numušė rusų lėktuvą, nes esą NATO tiesiogiai susijusi su ISIS, o šie – su CŽV ir masonais. Rusija paskelbė: "Juodosios dėžės duomenys iš numušto lėktuvo tai įrodys. Mes juos pateiksime viešai". Atėjo išganingoji diena, techninis artefaktas turėjo būti išskrostas žurnalistų akivaizdoje. Tik, deja, paskutinę minutę "koroneris" pareiškė, kad juodoji dėžė yra visiškai sumaitota ir informacijos iš jos paimti neįmanoma. Koks netikėtumas.

7 pamoka. Svarbiausia gyvenime yra optimizmas. Reikia linksmintis. Net jeigu nėra objektyvių priežasčių švęsti, jas galima susikurti. Net tada, jei pats susimaitojai reputaciją – nei viso pasaulio tau paskelbtos sankcijos ir embargai, nei draugai komunistai, kalbantys mandarinų tarme bei kartkartėmis paburkuojantys su supuvusiais kapitalistiniais Vakarais, nei išdavęs geriausias draugas, vardu Aleksandras L., nėra priežastys nukabinti nosį. Tave vis tiek palaiko daugiau nei 80 proc. pavaldinių, kuriems įkūniji pačią intymiausią jų svajonę: esi geras dėdė, sutvarkantis visas gyvenimo problemas bei nutildantis nepatinkančius asmenis. Tad pirmyn, išleisk proginį 100 rublių banknotą, skirtą pernykščiai svetimos teritorijos okupacijai. Na ir kas, kad jo vertė vos vienas euras, mat nacionalinės valiutos kursas tarptautiniuose vandenyse, palyginti su oponentų, yra 77 prieš vieną.