Verda aistros dėl kasmet Kuršių mariose pasikartojančių žvejų gelbėjimo operacijų. Praėjusią savaitę nuo atskilusios ledo lyties teko krapštyti 75 žvejybos fanatikus. Į orą kilo kariškių sraigtasparnis, žvejams į pagalbą skubėjo pasieniečių laivai. Tačiau nuo pražūties išgelbėti ir į krantą pargabenti žvejai iškart suko atgal marių link ir vėl ropštėsi ant ledo. Tai sukėlė visuomenės pasipiktinimo bangą, todėl pasigirdo raginimų pagaliau įvesti griežtų baudų sistemą tokiems meškeriotojams.

Už

Karolis Lileikis, Jūrų koordinacinio gelbėjimo centro viršininko pavaduotojas:

– Sakyčiau, kad reikėtų ne bausti, o drausminti žvejus. Tačiau drausminimo svertai yra pačių savivaldybių rankose. Mes, vykdantys gelbėjimo darbus, negalime daryti įtakos savivaldybėms, kad jos taikytų drausminimo metodus žvejams. Mes perspėjome visuomenę, kad ledas yra nesaugus. Tačiau po kelių dienų teko gelbėti ant atskilusių lyčių atsidūrusius žvejus. Pačios savivaldybės pro pirštus žiūri į žmonių saugumą. Viešai buvo akcentuojama, kad žvejai ne tik moka mokesčius, bet ir leidžia pinigus savivaldybėje, kuri gyvena iš turizmo. Mes tai suprantame, bet reikia nepamiršti, kad gelbėjimo darbai taip pat kainuoja pinigus. Pasieniečių laivas operacijos metu buvo apgadintas, sraigtasparnis naudojo degalus. Tačiau ne tik finansinis aspektas yra svarbus. Jei po žvejų gelbėjimo būtų nutikusi dar rimtesnė nelaimė, sraigtasparnis nebūtų galėjęs dalyvauti operacijoje, nes jam tektų grįžti į bazę pasipildyti degalų. Pasieniečių laivą pirma būtų reikėję suremontuoti. Lietuva neturi tiek orlaivių ar laivų, kad juos galėtumėme keisti. Aš manyčiau, kad žvejus nukėlus nuo ledo galima būtų surašyti bent jau įspėjimus už saugaus elgesio ant ledo taisyklių pažeidimus. Būtų precedentas. Žvejai nebūtų nubausti, bet būtų sudrausminti. Tačiau pati savivaldybė administracijos direktoriaus įsakymu privalo paskelbti, kad ledas yra nesaugus. Tik tuomet turėsime už ką žvejus bausti.

Prieš

Darius Jasaitis, Neringos meras:

– Negalima išskirti kokio nors vieno pomėgio žmonių ir jiems taikyti nuobaudas. Įstatymai yra visiems vienodi. Esu ne tik žvejys, bet dar ir aistringas grybautojas. Tuomet reikėtų bausti ir grybautojus, kurie taip pat pasiklysta miške. Kiek kartų grybautojų jau buvo ieškota sraigtasparniais? Per metus gal net dažniau nei žvejai gelbėjami grybautojai. Tad ir jiems reikėtų pritaikyti įstatymą? Jei surastas grybautojas neturi kompaso ar GPS sistemos, bauskime bauda. Manau, kad perlenkiama lazda piktinantis žvejais. Jie juk moka pinigus už žvejo bilietą, o grybautojai, beje, nieko nemoka. Pavyzdžiui, kitų sporto šakų aistruolius taip pat tenka gelbėti. Jėgos aitvarų mėgėjai taip pat nunešami į atvirus vandenis. Reikia pripažinti, kad ledas užpraėjusį savaitgalį dar buvo storas. Tik pakilo smarkus vėjas ir atsirado srovė, dėl to ir skilo lytis. Negalime taikyti įstatymo išskirtinai tik Neringai. Užteks. Domėjausi, kaip elgiasi kitos pasaulio šalys, kai kalbama apie itin sudėtingas gelbėjimo operacijas. Pavyzdžiui, alpinistų gelbėjimas atsieina nemažus pinigus. Vienos šalys tai daro pačios, kitose tai sureguliuota draudimais. Pas mus kol kas draudimo kompanijos neužsiima šia sritimi. Tačiau dėl žvejų gelbėjimo diskusijos kyla kartą, na, daugiausia du kartus per metus.