Sveikatos apsaugos ministerija siūlo įteisinti tvarką, pagal kurią visi vaikai privalės būti paskiepyti nuo poliomielito, tymų ir raudonukės. Kitu atveju už vaikų nepriežiūrą tėvams grės administracinė atsakomybė. Tėvai gali būti baudžiami įvairiai – nuo įspėjimo iki 115 eurų bauda. Nuo kitų metų neskiepyti vaikai gali nepatekti į darželius. Kai kurie tėvai kritikuoja šią tvarką ir aiškina, kad tik jie gali priimti sprendimus, susijusius su savo vaikų gerove. Jiems pritaria ir sveikos gyvensenos šalininkai.

Už

Klaudija Bobianskienė, Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja:

– Aš esu ne tik ligoninės administratorė, bet jau ir 43 metus pediatrė. Mano manymu, vaikus skiepyti būtina. Kai kurie mano gydyti vaikai jau anūkus augina. Ir visi buvo paskiepyti. Jei vaikai būdavo alergiški, guldydavau į ligoninę ir skiepijau. Jei tėvai nesutikdavo, rasdavau būdų, kaip juos įtikinti. Tai yra būtina. Tegul pabando neskiepytas žmogus, 16 ar 30 metų, susirgti vėjaraupiais ar parotitu. Griežtai reikia skiepyti. Visi čia tik kalba, kad reikia paisyti apsisprendimo laisvės ir gerbti žmogaus teises. O kuo kiti vaikai kalti? Na, gal bausti tėvų piniginėmis baudomis nereikėtų, nežinau. Tačiau dėl neskiepytųjų nepriėmimo į darželį aš sutinku. Nebent būtų objektyvios priežastys. Gali būti nedidelės išimtys, tačiau tik dėl rimtų dalykų. Masinis tėvų atsisakymas skiepyti savo vaikus gali grėsti epidemija. Pavyzdžiui, poliomielitas – ūminė virusinė infekcinė liga, pažeidžianti visą nervų sistemą, kitaip vadinama vaikų infekciniu paralyžiumi. Juk tokiam vaikui grėstų neįgalumas. Mes visi sovietmečiu buvome skiepijami nuo poliomielito, kokliušo, stabligės. Per dešimt metų neatsimenu nė vieno atvejo, kad po skiepijimo vaikas būtų atsidūręs ligoninėje dėl komplikacijų.

Prieš

Dainius Kepenis, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas:

– Labai nepykčiau dėl šių trijų skiepų, kuriuos siūlo įteisinti kaip privalomus. Tačiau bėda ta, kad mūsų šalyje nėra jokios ekspertų tarnybos, kuri atsakytų, kokios kokybės skiepus mums siūlo gydytojai. Pavyzdžiui, užsienyje nuolat yra skelbiami duomenys, visuomenė informuojama, atliekami tyrimai, stebimas ilgalaikis skiepų poveikis. Mes tokios tarnybos neturime. Privalome vadovautis tais įstatymais ir dėsniais, kuriuos mums pateikia Sveikatos ministerija. Daugybė kitų skiepų yra ginčytini ir jiems nesuteikiama garantija. Dažniausiai nesusirgimo galimybė išlieka tik 50 proc. Aš pirmiausia esu už tai, kad šalyje atsirastų skiepų vakcinas kontroliuojanti įstaiga. Tegul atlieka tyrimus, stebėjimus, kad gyventojams būtų pasakyta, kas gali atsitikti vakcinuotiesiems. Aš neprieštarauju tokiems skiepams, kaip raudonukės, raupų. Tačiau, mano nuomone, paauglių mergaičių skiepijimas nuo žmogaus papilomos viruso yra vienas didžiausių nusikaltimų pasaulyje. Aš palaikau mintį, kad tokių skiepų kūrėjai yra vedami tik pelno troškimo.