Asfaltas čia lygus ir tikrai patogus važiuoti. Stebina, kad tokios kokybės danga paklota ne tik Kauno centre, bet ir miesto pakraščiuose, kur sparčiai statomi nauji namai, formuojasi prabangūs privačių namų rajonai.

Matyt, puikiai tvarkoma infrastruktūra traukia žmones čia pirkti sklypus ir kurti naujos kokybės gyvenimą sau ir savo vaikams.

Iš karto matyti, kad mieste yra šeimininkas, kuriam rūpi visų miestiečių gerovė.

Pas mus, Klaipėdoje, absoliuti dauguma gatvių yra nelygios ir duobėtos. Automobilių tyko devynios galybės šulinių bildančiais dangčiais. Atrodo, kad tebegyvename gūdžiu sovietmečiu, kai niekam niekas nerūpėjo ir visiems į viską buvo nusispjauti.

Imkime kad ir centrinę Liepų gatvę, kuri tarsi atrodo dar patenkinamai, bet iš tiesų yra baisi. Tiesa, prie savivaldybės danga dar normali, tačiau už buvusio centrinio pašto prasideda vos ne vieškelis.

Už pašto nuo asfalto automobiliai lyg nuo tramplino nušoka ant kažkokių akmenų grindinio. Tai, kaip teko girdėti, yra kažkoks esą paveldas ar saugoma vertybė. Šis ruožas toks nelygus ir duobėtas, kad tiesiog girdi, kaip yra gadinamas automobilis, kuriuo važiuoji per tuos akmenis.

Kyla klausimas, kodėl yra laužomi miestiečių automobiliai, nes kažkam atrodo, kad šita atgyvena yra vertybė?

Už sankryžos su Trilapio gatve prasideda tiesiog arimai. Klaipėdiečiai, kurie jau žino, kas čia jų laukia, persirikiuoja į antrąją eismo juostą, nes pirmojoje galima išnarinti automobilio šarnyrus ir nulaužti traukes.

Už sankryžos su Šiaurės prospektu laukia naujas kliūčių ruožas. Vairuotojai stengiasi persirikiuoti vėlgi į antrąją juostą, nes pirmojoje ties geležinkelio pervaža ir iškart už jos gali visai pamesti ratus.

Šiose vietose nuo mašinos ratų nukrenta svareliai. Jie tiesiog išsilaksto į visas puses, ir ratai vėl tampa nesubalansuoti. Kas turėtų sugrąžinti pinigus už balansavimą? Kas sumokės už nuolatinį daužomų automobilių remontą? Pagaliau kas grąžins klaipėdiečių sugaištą laiką ieškant to remonto paslaugų?

Ir viskas dėl to, kad kažkas kažkada prastai atliko savo darbą. Tačiau nemaloniausia, jog tai niekam nerūpi. Nejaugi nei politikai, nei valdininkai neturi automobilių, nevažinėja mieste ir nemato, į ką yra pavirtusios mūsų miesto gatvės? Nesinorėtų tuo tikėti.