Kelias harmonijos link

Naujas daugeliui nepažįstamas būdas atkurti ir palaikyti sveikatą – judesys. Geros nuotaikos palaikymas, emocijų laisvė ir kontrolė reiškia ne ką kita, o harmoniją. Niekur kitur, tik Klaipėdoje jau kurį laiką vyksta judesio harmonijos treniruotės. Kas tai yra? Apie šį naują dalyką pokalbis su trenere Jelena Juršys.

– Miela Jelena, tęsdama pokalbį apie jūsų vedamas judesio harmonijos treniruotes, noriu paklausti: kuo ypač gali pasitarnauti žmonėms judesio harmonijos terapija?

– Judesys sujungia tam tikras pozas ir yra lyg tiltas tarp mūsų sąmoningumo ir pasąmonės. Lankantys mano užsiėmimus žmonės gali išmokti lengviau išreikšti save judesiais, išsaugoti savo autentiškumą, teisingai bendrauti su kitais žmonėmis, nesukeldami nei sau, nei kitiems emocinių problemų. Taip greičiau galima atsigauti po ligos ir sustiprinti emocinį stabilumą. Anksčiau judesio terapija dažniausiai buvo taikoma žmonėms, patyrusiems sunkias traumas. Šiandien ji taikoma ir sveikų žmonių treniruotėse kaip nuotaikų, savijautos, pasitikėjimo savimi, valios stabilizavimo priemonė.

– Koks tuomet judesio harmonijos tikslas?

– Judesio harmonijos tikslas – išvystyti žmonėse susitaikymą su savimi, o tai garantuoja gerą savijautą, efektyvų tarpasmeninį ir grupinį bendravimą, visų žmogaus "aš" integraciją. Kitas svarbiausių tikslų – kūno aktyvinimas, kuris padeda žmogui rasti savyje įtampas, konfliktus ir išsivaduoti iš jų. Judesio harmonija vysto didesnes kūno galimybes per judesius, matymą, jausmą. Raumenų ir judesio sąmoningas jutimas – tai gana greitas kelias į savęs pažinimą, savęs vystymą, vertinimą.

– Kaip jūs manote, kodėl žmonės viduje sukaupia tiek daug negatyvo, kuris veikia raumenis, mąstyseną bei elgesį, o per juos – ir sveikatą?

– Socialinė aplinka vystymosi procese verčia individą slopinti arba maskuoti savo emocijas. Tuomet jos pradeda reikštis kūno psichosomatiniais susirgimais.

– Vadinasi, judesio harmonijos terapija tiesiogiai susijusi su emocijų išraiška ir transformacija?

– Taip. Kiekviena emocija turi savo gyvybę ir dvasinę konstantą. Todėl, kai emocija uždaroma viduje, neišreiškiama į išorę, ji gali iškreipti kūną. O būtent per terapijos judesius galima transformuoti visus kūno trombus.

– Kaip suprantu, judesio harmonijoje, terapijoje tiek per užsiėmimus, tiek bendraujant su kitais grupės nariais išgyvenami gilūs jausmai?

– Taip. Žmonės pajunta kitą, aukštesnį bendravimo lygį, nes jie išmoksta išreikšti save judesiu. Kiekviena emocija turi savo mobilų psichinį kodą, valdomą mūsų centrinės nervų sistemos. Dėl to mes sugebame priimti ir atpažinti kitų žmonių emocines būkles ir atitinkamai pagal savo interpretacijas į jas reaguoti. Žmonės, lankantys mano užsiėmimus, judesio terapiją, harmonizuojasi, lengviau bendrauja, stabiliau jaučiasi. Įvairios judesio terapijos metodikos neprieštarauja vienos kitoms, o vienos kitas papildo. Judesyje žmonės save identifikuoja su kūnu ir per jį parodo savo charakterį.

– O kaip gimsta judesio terapijos, šokio terapijos judesiai?

– Mes nuolat atrandame naujas judesių formas, kurias užpildome savo jausmais, išgyvenimais ar skausmu, nerimu ar džiaugsmu. Žmonės, ilgėliau palankę užsiėmimus, jaučia ir suvokia, kad kūnu mes daug greičiau pajaučiame, nei tuomet, kai informacija ateina per žodžius. Kad pajaustume savo kūno organiką, būtinas laisvas visų kūno dalių judesys. Tokiu būdu pajuntame, jog kūnas pats juda, išreikšdamas emocijas, jausmus, jis kalba savo judesių kalba. Įprasti judesiai parodo, kad yra susiję su problemomis, konfliktais, kurie nėra išspręsti. Stresas, nuolatinė įtampa sukuria raumenų spazmus. O judesio harmonija sukuria nenuspėjamus, neįprastus judesius, atpalaiduojančius būtent tuos raumenis, kurie neturi galimybių atsipalaiduoti net miegant, ilsintis.

– Ar judesio harmonija dezorganizuoja reguliarumą, rutiną ir įsivaizduojamą tvarką?

– Taip. Jeigu mes pažiūrėtume į kūną kaip į sandėlį, kuriame sudėti poreikiai ir ideologija, tuomet būtent mano užsiėmimai leidžia nuo viso šito kūnui tobulai pailsėti. O tada jis greičiau susitvarko.

– Vadinasi, galima teigti, jog norint gauti daugiau požiūrio kampų į mūsų visų gyvenimą pirmiausia būtina išsivaduoti iš automatizmo?

– Taip. Būtina laisvė nuo kūniško elgesio įpročių, pozų, kurios nėra tvarkingos, kūrybiškos, o tik griauna ir kelia įtampą.

– Dabar man kilo klausimas. Ar galima teigti, kad mūsų kūno pojūčiai yra ypatinga sąmonės rūšis?

– Aš manau, kad taip. Kūno pojūčiai yra už mūsų loginio mąstymo rėmų. Yra judesių, kurių tarsi negalima paaiškinti. Žmogus negali atsakyti, kodėl daro tą judesį. Tačiau, stebėdami žmogų, išsiaiškiname, kad buvo ligos, psichinės įtampos židinys, kurį padėjo pašalinti būtent tas judesys. Tai gali reikšti, jog šiai įtampai likviduoti buvo reikalingi judesiai, kurių žmogus sąmoningai nesumąstytų.