Lapkričio 19 dieną teko vežti savo 70 metų tėvuką pas gydytoją dermatologą į ligoninę. Atvykome laiku, kaip ir buvome užsiregistravę iš anksto. Tėvukui blauzdos srityje yra pažeista oda.

Įėjus į kabinetą, tėvukas prigulė ant kušetės. Neišgirdęs iš gydytojo nė vieno klausimo apie tai, kodėl mes čia atvažiavome, pradėjau pats pasakoti apie problemą.

Tačiau gydytojas į mano pusę sviedė: "Nu ir filosofas tu".

Iš jo nesulaukėme nė vieno klausimo, susijusio su ligos priešistore ir vystymusi. Priėjęs prie tėvuko, jis niekaip nesugebėjo prisiliesti prie tvarsčių ir atrišti juos, kad apžiūrėtų koją. Tai pamatęs, priėjau ir atvyniojau tvarsčius pats.

Tada į žaizdą užmetęs akį kokias tris sekundes, jis sumekeno panosėje: "Mikrobinė egzema" ir atsisėdęs prie stalo išsikvietė medicinos sesutę perrišti koją.

Iš gydytojo nesulaukęs jokių paaiškinimų apie ligą ir jos atsiradimo priežastis, ėmiau pats pateikinėti klausimus, į kuriuos gavau dar įdomesnį atsakymą: "Pasiskaityk internete".

Bandžiau klausti vėl, kokios atsiradimo priežastys, o jis man atsakė, kad čia reikia daug ką pasakoti, todėl net nepradės. Aš buvau šokiruotas tokiu mediko elgesiu ir tiesiai jo paklausiau, ar žino ką nors apie tą ligą, išskyrus pavadinimą?

Atsakymas buvo paprastas: "Aš dirbu šioje srityje jau daugybę metų ir daug ką žinau". Tai tada klausiu dar kartą: "Tai man neatsakote todėl, kad reikia kyšio, ar todėl, kad nežinote?" Tada jis numykė: "Na, apie kokį kyšį šnekate".

Neištvėręs tokio elgesio, demonstratyviai išsitraukiau savo telefoną ir įjungiau filmavimo režimą, bet pačios filmavimo funkcijos nesuaktyvinau. Atsukęs telefono kameros objektyvą į gydytoją, atsistojau priešais jį.

Kalbėjimo tonas iš karto pasikeitė. Bet tai galėjo būti ir sesutės, kuri įėjo į kabinetą perrišti žaizdos, dėka. Tik tada jau gavau šiokių tokių atsakymų apie gydymą.

Paaiškėjo, kad tiesiog reikia perrišinėti žaizdą, sutepant tam tikrais tepalais, ir "daryti voneles". Bėda ta, kad tai jau yra daroma, bet nepadeda. O gydytojas, pagūžčiojęs pečiais, į tai atsakė: "Dirbkite, dirbkite toliau".

Atvažiavau 150 kilometrų į Klaipėdą ne tam, kad perrištų koją ir išleistų namo, o tam, kad pasikonsultuočiau su gydytoju apie ligą ir jos gydymą. Tačiau įspūdis susidarė toks, kad arogantiškasis "patyręs daktaras" tiesiog nesistengia net gydyti, o nori tik išrašyti vaistų ir parodyti duris. Nevertas jis net balto chalato kampučio.