- Vytas Tamošiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asmenybė: teigiama, kad J.Polovinskas-Budrys kaip niekas kitas yra nusipelnęs Klaipėdai, todėl jis turėtų būti perlaidotas būtent uostamiestyje.
Noriu išsakyti savo nuomonę dėl A.Dykovienės straipsnio "Parūpo sukilėlio palaikai" ("Klaipėda", 2022 07 16) apie keliamą idėją perlaidoti Klaipėdoje 1923 m. sukilimo Klaipėdos kraštui vaduoti vado Jono Polovinsko-Budrio palaikus, kurie šiuo metu ilsisi Čikagoje, JAV.
Straipsnyje paminėti ir tam tikri sunkumai, norint tai įgyvendinti.
Aš, visiškai pritardamas tam sumanymui, galiu priminti, kad visų, vienokių ar kitokių idėjų įgyvendinimui tenka įveikti vienokias ar kitokias kliūtis, kurių būna ir objektyvių, ir subjektyvių.
Didžiausia kliūtis idėjai įgyvendinti būna skirtingas žmonių požiūris į vieną ar kitą įvykį, reiškinį arba asmenybę.
Kalbant apie J.Polovinsko-Budrio asmenybę, jis kaip niekas kitas yra nusipelnęs Klaipėdai ir pats pageidavo būti palaidotas Klaipėdoje, greta savo žuvusių bendražygių.
Manau, kad tie faktai niekam neturėtų kelti abejonių dėl to žmogaus palaikų perlaidojimo mūsų uostamiestyje tikslingumo.
Prie to galima dar pridurti, kad kol kas Klaipėda neturi tokio lygio piliečio kapavietės.
O dėl kapavietės priežiūros, manau, niekas nepasikeistų, jei reikėtų prižiūrėti ne tik 1923 m. sukilimo dalyvių kapavietę, bet ir J.Polovinsko-Budrio ir jo žmonos kapavietės.
Kodėl beveik visas įžymybes laidoja Vilniuje ir jų kapavietės ten saugomos bei prižiūrimos?
Juk ir Klaipėda, mano nuomone, gali nesunkiai priglausti daug miestui nusipelniusio žmogaus palaikus, o jo palaidojimo vietą deramai prižiūrėti.
Aišku, jei Tilžės akto signataras Jurgis Lėbartas palaidotas kaip paprastas žmogelis tarp paprastų piliečių kapelių Joniškės kapinaitėse, tai tokį kapą rasti sunku ir jį prižiūrėti yra mažesnis stimulas.
Klaipėda savo istorijoje turėjo vien vokiškos kilmės, vėliau sovietmečio dvasios persiėmusius žymesnius žmones, o lietuviškos dvasios žymesnių žmonių miestui vis dar trūksta.
Internacionalizmas – gerai, bet ir savo kraštui nusipelniusių lietuvių negalima pamiršti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
A lyga: Vilniaus „Žalgiris...
-
Vilniuje – G. Kirkilo laidot...
-
Šeštoji RESC ciklo su kandid...
-
Vilniuje atsisveikinama su G. ...
-
Lietuvoje prisnigo...
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Ko laukti iš tokių beširdžių?1Prieš keletą dienų važiavau 14-ojo maršruto autobusu iš Klaipėdos centro į Tauralaukį. ...
-
Veltėdžiams – jokio gailesčio2Dienraštyje „Klaipėda“ perskaičiau straipsnelį apie elgetaujančią moterį prie Biržos tilto ir Herkaus Manto gatvėje. Taip, iš tiesų ta moteris seniai tai daro, ir niekam niekas čia nerūpi. ...
-
Iš tiesų buvo iš ko semtis įkvėpimoPerskaičius I. Kiseliovaitės straipsnį „Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei“ („Klaipėda“, 2024 04 16), labai nenustebino tai, jog gerbiama Eglė Barauskaitė paminėjo, kad jos svarbiausi ir patys didžiausi ...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?1Gerai kažkas pastebėjo „Klaipėdoje“, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, ne...
-
Dėl KGB bendradarbių4Nors kai kurie žmonės tvirtina nejaučiantys vykstančios rinkimų kampanijos, reikia pasakyti, kad Lietuvoje yra tam tikrų amžinų simptomų, rodančių, kad rinkimų kampanija ne tik vyksta, bet ir artėja prie apogėjaus. ...
-
Medžiai vis tiek netrukus grius3Pritariu Daivos Janauskaitės straipsnyje „Dėl išsaugotų medžių – košmaras gyventojams“ („Klaipėda“, 2024 04 05) dėstomoms mintims. ...
-
Vietoj Lenino – prekybos centras1Kažkodėl nieko nebesigirdi apie būsimą Atgimimo aikštės „atgimimą“. Anksčiau tiek buvo kalbų, tiek mūšių dėl naujos jos koncepcijos, prieš keletą metų, regis, vyko net konkursas, kažkas jį laimėjo, o dabar tyla ...
-
Išvadavimas rusiškai – tai mirtisRusijos Federacijos rusai yra tikri išvaduotojai. Jie visą laiką mus vaduoja. Visų pirma, jie išvaduoja nuo rūpesčio turtu – nacionalizuoja. Turi, žmogus, savo lauką, namą, daržinę, karvę, vištą, kiaulę. Ateina jie &ndas...
-
Anoniminiai laiškai neįbaugins2Vos tik laikraštis išspausdino mano pastebėjimus „Liko gumbuoti stagarai“ („Klaipėda“, 2024 03 19), tuoj prasidėjo reakcija. Kai kas puolė piktintis „Karšto telefono“ skiltyje, kai kas šaipyti...
-
Šviesoforizacija mieste dar nesibaigėNors buvo sakoma, kad Klaipėdoje vadinamoji šviesoforizacija baigsis, tačiau, manau, uostamiesčio vairuotojai jau pastebėjo, jog šis ydingas procesas vis tiek nesibaigia. ...
