Nėra ko stebėtis, jog į Maskvos glėbį puola ne tik sovietmečiu subrandinti kino ir teatro režisieriai bei aktoriai, nesulaukę susidomėjimo Vakaruose, bet ir po Nepriklausomybės gimusios jaunosios kino deivės.

Vis dėlto, siekiant įgyvendinti planinės ekonomikos keliamus tikslus, būtina savęs paklausti, ar įmanomas grynasis dvasingumas be paties meno kūrinio? T. y., ar įmanoma dvasiškoji kino kūrinio skleidžiama energija be paties kino kūrinio? Ar įmanoma būti žymiu poetu per visą gyvenimą neparašius nė vieno eilėraščio? Atsakymas į šiuos klausimus yra vienas – taip.

Susipažinkite su žmogeliu vardu Ilja, kuris yra ne šiaip Ilja, o Ilja Chranovskis (1975) – žymaus Rusijos animatoriaus ("Stiklinė armonika", 1968) Andrejaus Chranovskio sūnus. Jau daugiau nei dešimt metų Ilja kuria filmą mįslingu pavadinimu "Dau", pasakojantį apie žymų Sovietų Sąjungos fiziką, Nobelio premijos laureatą (1962) Levą  Landau (1908–1968).

Pastarasis, kaip žinome, ne kokia Ala Pugačiova, o rimta ir spalvinga asmenybė, kurio gyvenimas galėtų duoti peno ne vienam menininkui. L.Landau įnešė didelį indėlį į daugelį teorinės fizikos sričių (daugiausia kvantinės fizikos ir superlaidumo srityse) ir netgi prisidėjo prie sovietinės branduolinės bombos kūrimo.

Privačiame gyvenime jis išpažino vadinamąją laisvąją meilę, nors ir buvo vedęs. Ir žinoma, L.Landau ne kartą tapo sovietinio teroro auka. 1938 m. jis buvo suimtas už tai, kad palygino Josifo ir Adolfo režimus. NKVD tardytojai jam sulaužė du šonkaulius ir pažeidė stuburą. Per savo gyvenimą L.Landau net šešis kartus gulėjo "legendinėje" Maskvos P.Kaščenkos psichiatrijos ligoninėje Nr. 1. 1968 m. jis mįslingai žuvo per automobilio avariją.

Kaip matome, temų geram filmui, kuris galėtų pretenduoti į visą tuntą "Oskarų" – apstu. Reikia tik vizijos ir ambicijų. Tačiau šioje dvasingojo meno gimimo istorijoje įdomiausia yra ne pats filmas ir jo tema, o tai, kokiu būdu jis kuriamas. Oficialiai filmo "Dau" kūrimu užsiima Londone įregistruota Rusijos įmonė "Phenomen Films". Siekdamas perteikti kuo tikslesnę vaizduojamojo laikotarpio (stalinistinės epochos) dvasią, I.Chranovskis netoli Ukrainos miesto Charkovo sukūrė atskirą ir izoliuotą gyvenvietę, kurioje kūrybinė komanda turėjo gyventi pagal stalinistinės epochos papročius.

Kruopščiai sukurtas 1950-ųjų Maskvą vaizduojantis kompleksas buvo žinomas "Instituto" pavadinimu ir veikė nuo 2009-ųjų iki 2011-ųjų. Stalinistinės epochos skulptūros, baldai, rekvizitai, rūbai, ėdalas iš skardinių (kurį privalu pirkti už sovietinius pinigus), visa tai turėjo padėti aktoriams ir kitai kūrybinei komandai geriau "įsijausti" į pasakojamą istoriją, o už naudojimąsi šiuolaikinėmis technologijomis grėsė pašalinimas iš "Dau".

Aktoriai negalėjo palikti totalitarinės infrastruktūros ir keliauti namo. Jie privalėjo ten gyventi. Kad viskas vyktų pagal planą, "Institutas" ir jo gyventojai vaizdo kameromis buvo stebimi 24 valandas 7 dienas per savaitę. Kai kam tai ne tik nesukėlė papildomų rūpesčių, bet ir "atvėrė akis".

Laikraščio "Moscow Times" kalbintas respondentas teigė, jog ši patirtis leido pamatyti "kitokią visuomenę", t. y. geresnę nei šiuolaikinė. Esą dabar žmonės pikti ir žiaurūs, o "Institute" visi buvo draugiški, besišypsantys ir malonūs vieni kitiems, o merginos esą buvusios tokios gražios be makiažo ir provokuojančios aprangos.

Nepaisant šių keistų metodų, Kanų kino festivalio organizatorių pageidavimų išvysti šį projektą didžiajame ekrane bei snobų ir gurmanų laukimo, "Dau" iki šiol nepasiekė žiūrovų ir nežinia, ar kada nors pasieks. 2011 m. "Institutas" buvo likviduotas (tam režisierius kažkodėl nusamdė neonacių grupuotę), o žinios apie šią juostą labai ribotos. Tik nedaugelis leidinių gavo progą iš arčiau susipažinti su mįslinguoju projektu. Vienas tokių – vyrams skirtas žurnalas GQ, iš kurio pateiktos informacijos susidarė įspūdis, kad juostoje daugiausia dėmesio skiriama L.Landau seksualinio gyvenimo peripetijoms, o ne jo fizikos pasiekimams ar konfrontacijoms ir bendradarbiavimui su sovietų santvarka.

Pasakojama ir daugiau keistų dalykų apie šį projektą. Esą viena jauna moteris, bandžiusi įsidarbinti I.Chranovskio asistente, Išgirdo klausimus, kaip ji praradusi savo nekaltybę ir ar ji turinti draugių kekšių. Ne mažiau mįslinga ir pačios įmonės "Phenomen Films" veikla bei jos finansavimas. Įmonė skelbia, kad yra įsikūrusi Meifero (Mayfair) rajone (viena brangiausių Londono vietovių), joje, be I.Chranovskio, dirba apie 50 žmonių, o jos veiklą nuo pašalinių akių saugo privatūs apsaugininkai.

"Phenomen Films", kuri iš Rusijos kultūros ministerijos gavo 460 tūkst. JAV dolerių (daugiau nei 30 mln. rublių) finansinę injekciją, save pristato kaip nepriklausomą kino bendrovę, dirbančią vien prie "Dau" projekto. Pasak firmos atstovų, jų kūrybinį turtą sudaro daugiau nei 700 valandų medžiagos, nufilmuotos 35 mm juosta.

Verta dėmesio ir tai, kad Rusijos Federacijos kultūros ministerija buvo vienintelis juridinis asmuo, nutraukęs bendradarbiavimą su šia įmone. Kiti mecenatai (pvz., Vokietijos kiną kuruojanti institucija "Medienboard Berlin-Brandenburg") džiugiai sutiko pratęsti bendradarbiavimą.

2015 m. Rusijos Federacijos kultūros ministerija ėmė reikalauti iš įmonės grąžinti lėšas. Įdomiausia, kad nuo 2017 m. balandžio "Phenomen films" dirba ir viena jauna aktorė, mūsų tautietė (ji tai pati nurodo savo "Facebook'o" profilyje), dabar kaltinanti žymų Marijos žemės režisierių seksualiniu priekabiavimu.

Tačiau kas gi yra tas projektas "Dau" – ambicingiausias kūrinys kino istorijoje? Pamišusio menininko siautėjimas? Ar itin geniali afera?