Kasdien važiuodama mieste vis pastebiu per judrią gatvę ramiai ir užtikrintai žingsniuojančias senutes. Ir jos gatvę kerta ne perėjose, o tiesiog viduryje judrios gatvės.

Prieš keletą dienų teko stebėti, kaip cypiant stabdžiams vairuotojai vos nepartrenkė senolės, nes juodu paltu vilkinčios, tamsią skarelę ryšinčios ir juodais auliniais batais avinčios močiutės pamatyti buvo beveik neįmanoma. Ypač iš tolo, nes 7–8 valandą ryto dar būna tamsu.

O tokioms drąsuolėms nereikia nei atšvaitų, nei perėjų. Jos dar ir piktinasi, dažnai bamba, kad vairuotojai supyksta, signalizuoja, staigiai stabdo.

Ir vėliau ta senolė ramiausiai nutipeno iki prie pat dviejų perėjų esančios autobusų stotelės.

Kodėl ji negali eiti iki tos perėjos, tvarkingai kirsti gatvę, nesudaryti sunkumų kitiems? Ji nesuvokia ir nenori suvokti, kad ją partrenkusiam vairuotojui (o jei jis ar ji dar jaunas?) sugadins visą gyvenimą? Jau nekalbu net apie tai, kad jis tą dieną nenuvyks ten, kur skubėjo.

Gal žmogus skuba į ligoninę, darbą, egzaminą, pas sunkiai sergančią mamą, o čia tokia nelaimė. Tragedija. Ir ta nelaimė tik dėl nesusipratėlių senučių, kurioms viskas vienodai.