Nežinau, kiti žmonės tai pastebi ar ne, tačiau aš knygų leidybos versle matau naują nelabai gerą tendenciją. Tiek visokio mėšlo išleista dar nebuvo niekada. Šimtai niekam nereikalingų knygų pasiekia knygynų lentynas, o kiek dar jų klaidžioja "partizaniniu" būdu.

Sklaidai tokius leidinius ir stebiesi: kaip žmonėms gali į galvą šauti leisti visokius niekam nereikalingų straipsnių rinkinius, visokias esė, apie elementarias nesąmones ir idiotiškus mėginimus eiliuoti išvis bjauru net kalbėti. Žmonės rašo bet ką, rimuoja bet kaip ir mano, kad parašė šedevrą, nors tai yra tiesiog gėda prieš visą Lietuvą.

Suprantu, kad tarybiniai metai buvo tarsi antrasis spaudos draudimo laikotarpis, kai komunistų gauja uzurpavo teisę bet kuriam žmogui išleisti tai, ką jis nori. Tačiau tuomet leidžiamos knygos buvo tvarkingai suredaguotos, be skyrybos ir gramatinių klaidų. Tikrai nebuvo sarmata paimti net ir to paties niekam tikusio L.Brežnevo raštus. Nors išoriškai viskas buvo padaryta tvarkingai.

O dabar vyrauja visiška anarchija, niekas nebijo nei kalbos komisijos, nei Valstybinės kalbos įstatymo. Leidžiami absoliutūs kliedesiai, kurių dalis vadinama poezija, o kita dalis yra apskritai sunkiai suvokiamo žanro.

Kaip ten bebūtų, tai yra opus kultūros skaudulys, kuris ateityje duos savo vaisius – atmetimą nuo knygų ir apskritai nuo rašytinės informacijos. Tokiais dalykais mes negalime juokauti.

Leidėjai turėtų susirūpinti, nes netikiu, kad visokių trečiarūšių straipsnelių leidyba yra nenuostolinga. Išleiskite, pavyzdžiui, "Muzikos garsus", žmonės pirks tokią knygą ir skaitys. O ką jūs dabar leidžiate? Gėda žiūrėti.